„Tai žemės savininko valingas sprendimas prisidėti prie saugomų vertybių išsaugojimo“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas A. Klimavičius, pristatydamas Saugomų teritorijų įstatymo naują redakciją.

Tokių teritorijų savininkai su atsakinga valstybės institucija sudarytų specialias sutartis, pagal jas valstybė už vertybių apsaugą mokėtų vienkartines kompensacijas.

Aplinkos ministerija planuoja sudaryti prioritetinių saugomų vietovių sąrašą.

„Tada būtų kviečiami žemės savininkai atsiliepti, jeigu jie sutiktų savo žemėje savo iniciatyva nustatyti saugomą teritoriją“, – komitete aiškino A. Klimavičius.

Pasak jo, nustačius tvarką, kaip būtų steigiamos tokios teritorijos, Lietuvoje atsirastų daugiau saugomų vietovių: „Taip pasiektume saugomų teritorijų plotų tikslus“. 

Be kita ko, A. Klimavičius pabrėžė, kad privačių saugomų teritorijų steigimui galėtų trukdyti žemės savininkų nesutarimai.

„Jeigu matytume, kad iš 10 savininkų sutinka tik vienas, reiktų aiškintis priežastis, kas žmonėms trukdo apsispręsti – keisti gal kompensavimo mechanizmą, švelninti sutarčių su valstybe sudarymo sąlygas“, – kalbėjo ministerijos atstovas. 

Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis abejojo, ar valstybei apsimokėtų mokėti kompensacijas, o Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis teigė nesantis tikras, ar apskritai pavyks įgyvendinti idėją, nes  tvarka gali nemotyvuoti žmonių įteisinti tokias vietoves.

„Tikrųjų miško ir žemės savininkų nemotyvuos įsitraukti į privačių saugomų teritorijų steigimą“, – teigė A. Gaižutis.

Kita vertus, jis mano, kad atsiras daug tokių teritorijų, nes jų savininkai labiau sieks finansavimo, o ne bus motyvuoti išsaugoti tokias teritorijas.  

Europos Sąjungos Bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje bendrijos valstybėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma.