- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar biudžetą išgelbės viena papildoma darbo diena, o gal reikia išeiginių atsisakyti visai? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentu Mariumi Dubnikovu.
– Pradėkime nuo nedarbo dienų skaičiaus. Ar daug mes jų turime?
– Mes vieni daugiausiai turime nedarbo dienų visoj Europoj. Tikėtina, kad jų peržiūra būtų tikslinga, nes turime tokias keistas dienas kaip lapkričio 2 d., gegužės 1 d., Joninės. Tai tokios dienos, kurios galėtų gal ir pranykti.
– Su jumis šnekamės kaip tik po trijų poilsio dienų. Buvo galima matyti, kad jau penktadienį Vilnius tuštesnis, antradienį dar taip pat tuščia. Tai tos darbo dienos gal išbalansuoja ir kitas dienas aplink jas?
– Na, nemanau, kad išbalansuoja, bet sukelia tam tikrų nemalonumų tiems žmonėms, kurie organizuoja darbą. Tas masinis išvažiavimas sukelia tam tikrų problemų. Galėtume galbūt diskutuoti apie tam tikras atostogas, kai žmogus pats pasirenka, kada jam patogu atostogauti. Daug žalingiau yra, kai visa Lietuva atostogauja. Tai yra gamyba, yra darbai, nuo kurių negalima atsitraukti, juos įvykdyti darosi labai sudėtinga.
– Atsisakius tų kelių dienų, kurios yra svarstytinos – ar tai būtų svarus indėlis į gynybos biudžetą, kurio tikrai reikia didesnio?
– Reikia nepoliarizuoti labai stipriai. Manau, gynybos biudžetą galima papildyti vieninteliu keliu – peržiūrint mokesčius. Pridedant 1 proc. prie PVM ir pelno mokesčio, kad tiek verslas, tiek visuomenė prisidėtų. Atostogų atsisakymas arba tos vienos dienos atsisakymas duotų žmonėms daugiau pajamų, nes dirbantis žmogus vis tik uždirba, o atostogaujantis žmogus išleidžia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai atsisakyti tokios minties ar vis tik apsistoti ties ja ir žiūrėti, kurio iš laisvadienių atsisakyti?
– Mano nuomone, galėtume pasvarstyti, ar kokių dviejų dienų nereikia atsisakyti, nes jos yra keistos. Pavyzdžiui, lapkričio 2 d. ar gegužės 1 d. Dauguma lietuvių nenaudoja gegužės 1 d. kaip Darbo dienos šventės ar antrą dieną iš eilės nevažiuoja į kapus.
– Bet jau ne dėl gynybos biudžeto?
– Nereikėtų visko sukarti ant gynybos biudžeto. Mokesčių peržiūra galėtų duoti virš 0,5 mlrd. eurų pajamų į biudžetą, kuris galėtų būt nukreiptas į gynybą.
– Kokius mokesčius reikėtų peržiūrėti?
– PVM, gyventojų pajamų mokestį ir akcizus.
Daugiau apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene.
– Tas, kas praėjo mokykloje bent keturias klases, gali pasiskaičiuoti, kad šitas pasiūlymas jokios didesnės ekonominės naudos į biudžetą neatneš. Vienintelę naudą iš šito pasiūlymo gaus verslas, kuris išvengs dvigubo apmokėjimo per šventines dienas ir privers darbuotojus dirbti daugiau ir atsisakyti poilsio. Reiškia, darbuotojas praras sveikatą ir nebūtinai tas sveikatos praradimas pasitarnaus mūsų gynybos stiprinimui.
– Ar būtų galima rasti kokį nors kompromisą? Pasilikti dalį laisvų dienų, o dalį paaukoti?
– Man atrodo, kad šiandien mes turim kalbėti apie didesnį poilsio dienų skaičių, nes kasmetinių atostogų mes turim tik minimumą. Mes turim saugot darbuotojų sveikatą, nes senėja visuomenė ir mums reikės vis ilgiau to paties darbuotojo. O verslas su savo ciniškais pasiūlymais turi pasėdėt nusiraminimo kėdutėje ir pagaliau turime grįžti prie normalios diskusijos. Jeigu kalbam apie sustiprintą gynybą ir gynybos mokestį, tai tam yra sumažintas pelno mokestis, kurį galėtume grąžint iš 15 proc. į 20 proc. ir pagaliau kalbėti apie didelių pajamų didesnį apmokestinimą.
– Bet yra kritikos, kad lietuviai yra tie, kurie turi bene daugiausiai laisvų dienų per metus, lyginant su kitomis šalimis.
– Čia yra visiška nesąmonė, verslo manipuliacija, priverčiant darbuotojus dirbti daugiau už mažą atlyginimą. Kaip ir sakiau, tegul nusiramina ir pagaliau kalbam konstruktyviai šiuo klausimu. Nes visi supranta saugumo svarbą, visi supranta, kad šiai dienai geopolitinė padėtis yra labai jautri ir mes turime visi prisidėti. Bet tai neturi būti PVM mokestis, tai turėtų būti sustabdytas kelias lengvų lengvatų verslui dalinimui. Reiškia, mes turime verslui padalinti biudžeto pinigus, bet tuo pačiu metu darbuotojai gali tas lengvatas atidirbti savo poilsio ir savo sveikatos sąskaita. Aš manau, kad tai yra visiška nesąmonė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu45
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...