- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kartu su grupe Seimo narių siūlo leisti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) gaminti karinę ginkluotę.
Parlamentarai siūlo atšaukti nuo 1995 metų šiose zonose galiojantį draudimą verstis ūkine komercine veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.
„Geopolitinė ir ekonominė situacija šalyje nuo to laiko pasikeitė, norime plėsti ir stiprinti lietuvišką gynybos pramonę, todėl įstatyme numatyti ribojimai neteko prasmės“,– Laisvės frakcijos pranešime cituojama A. Armonaitė.
Pasak ministrės, reikia išnaudoti Lietuvoje veikiančius LEZ kaip galimybę čia kurtis naujoms lietuviškoms gynybos įmonėms arba kviesti užsienio investuotojus.
Ji pažymi, kad dėl karo Ukrainoje augant ginkluotės paklausai Lietuva siekia didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę bei lietuviškos kilmės produktų eksportą.
Pranešime nurodoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija prieš kelis mėnesius iš Krašto apsaugos ministerijos perėmė Gynybos investicijų fondą, per kurį bus skatinama eksperimentinė plėtra ir inovacijų veiklos gynybos bei saugumo srityje, įgyvendinama finansinė priemonė „MILInvest“. Fondo valdytoja – bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
Per „MILInvest“ bus finansuojamos dvejopo naudojimo technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys, autonominės sistemos, biotechnologijos, kvantinės, viršgarsinės ir kosmoso technologijos, naujosios medžiagos ir varomosios sistemos. Įgyvendinant priemonę bus sudaromos sąlygos kurti naujus produktus, finansuoti ankstyvos stadijos įmones, kurti įmones ir joms augti, o tai leis pritraukti į Lietuvą NATO investicijas.
Pranešime pažymima, kad Lietuvoje išvystyta lazerių, elektros optikos, puslaidininkių pramonė, informacinių sistemų technologijos, kibernetinis saugumas, 3D, dirbtinio intelekto, gyvybės mokslų, kosmoso taip pat papildytos realybės technologijos, kurios gali būti pritaikytos gynybos sektoriui ir atitinka NATO ir Europos Sąjungos ateities technologijų prioritetus.
Nemažai Lietuvos įmonių, nekuriančių galutinių produktų, gamina daug komponentų, kuriuos eksportuoja kitų šalių gamintojams, tiesiogiai susijusiems su aeronautikos ir gynybos sektoriumi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą4
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP3
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą2
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...