- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant euro įvedimui mažiau nei pusė Lietuvos įmonių jau įgyvendina arba planuoja veiksmus, kurie joms padės sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu TNS LT atliktos Lietuvos verslo įmonių pasiruošimo eurui apklausos duomenys.
Tyrimo duomenimis, 21 proc. įmonių jau dabar mažina atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir aktyviau siūlo klientams atsiskaityti mokėjimo kortele, dar tiek pat (21 proc.) įmonių atstovų teigia, kad ketina skatinti klientus pereiti prie mokėjimų negrynaisiais pinigais, ypač po Naujųjų metų.
„Šiuo metu didžioji grynųjų pinigų dalis į įmones patenka iš gyventojų. Artėjant euro įvedimo datai bei nuo sausio 1 d. jau perėjus prie euro valiutos gyventojai skubės išleisti turimus litus, todėl grynųjų pinigų srautai įmonėse neabejotinai išaugs“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.
Pasak D. Vilčinsko, įmonės taip pat turės apsirūpinti ne tik reikiamu litų, bet ir eurų grynųjų pinigų kiekiu. Verslininkams tai reikš ne tik papildomus rūpesčius apsirūpinant grynaisiais, bet ir padidėjusias išlaidas jų inkasavimui bei saugojimui.
Išeitis – el. mokėjimai
83 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių su tiekėjais atsiskaito pavedimu, ir tik kas dešimta įmonė – grynaisiais pinigais (10 proc.). Visgi įmonių klientai elektroniniu būdu moka rečiau – tyrimo duomenimis, daugiau nei pusės (54 proc.) mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių klientai vis dar atsiskaito grynaisiais pinigais.
Kaimyninėje Estijoje ir Latvijoje nacionalinės valiutos keitimo laikotarpiu elektroninių mokėjimų apyvartos išaugo. „Swedbank“ duomenimis, Estijoje per pirmuosius naujosios valiutos metus mokėjimo kortelių operacijų skaičius padidėjo 15 procentų, o Latvijoje, lyginant 2013 m. ir 2014 m. sausio mėn. duomenis, – 20 procentų.
„Keičiantis nacionalinei valiutai, mokėjimas kortele yra ypač patogus būdas valdyti savo lėšas tiek kortele atsiskaitantiems klientams, tiek juos aptarnaujantiems prekybininkams. Todėl raginame verslininkus pasinaudoti šia pamoka ir skatinti elektroninius mokėjimus iš anksto, kad perėjimo prie naujos valiutos procesas taptų paprastesnis“, – pataria D. Vilčinskas.
Elektroninius mokėjimus labiausiai linkusios naudoti didmeninės prekybos įmonės – 94 proc. šių bendrovių atsiskaito su tiekėjais pavedimu, o jų klientų, atsiskaitančių negrynaisiais, siekia 84 proc. Taip pat beveik visos įmonės, turinčios 50 arba daugiau darbuotojų, atsiskaito su tiekėjais pavedimu (97 proc.), šių įmonių klientų, atsiskaitančių negrynaisiais – 77 procentai.
Ragina neatidėlioti
D. Vilčinskas primena, kad įmonių vadovai turėtų jau dabar planuoti apskaitos ir kasos sistemų pritaikymo eurui darbus ir iš anksto dėl to susitarti su paslaugų teikėjais. Įmonės, atidėjusios sistemų paruošimą paskutiniam metų mėnesiui, kai šias paslaugas teikiančių įmonių užimtumas bus padidėjęs, gali nespėti laiku pasiruošti. Taip pat tikėtina, kad išaugs tokių paslaugų kainos.
Atlikta apklausa rodo, kad pasiruošimo eurui veiksmus šiuo metu planuoja arba jau vykdo 82 proc. elektroniniu būdu atsiskaitančių įmonių ir 73 proc. naudojančių grynuosius pinigus. Daugiausia įmonių atstovų (48 proc.) planuoja atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje, 42 proc. ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus, 35 proc. planuoja informuoti klientus apie numatomus pakeitimus perėjimo laikotarpiu. Beveik trečdalis (35 proc.) įmonių teigia planuojančios IT sistemų pritaikymą eurui.
Reprezentatyvią „Lietuvos įmonių pasirengimo eurui“ apklausą „Swedbank“ užsakymu 2014 m. vasario 24-26 dienomis atliko tyrimų bendrovė TNS LT. Jos metu buvo apklausta 500 verslo įmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh2
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis5
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą1
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų9
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...
-
Seimas svarstys siūlymą griežtinti reikalavimus nesudėtingo statinio statybai kurortuose
Seimas svarstys Statybos įstatymo pataisas, siūlančias kurortuose statant ir rekonstruojant nesudėtingus negyvenamosios paskirties statinius reikalauti statybos leidimo. ...
-
Seimas pradeda svarstymus, ar leisti fintech įmonėms atlikti momentinius mokėjimus
Seimas svarstys, ar leisti mokėjimo ir elektroninių pinigų įmonėms atlikti momentinius mokėjimus. ...