- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istorinis elektros sistemos bandymas pavyko. Taip energetikos ministras Dainius Kreivys atsiliepia apie šeštadienį atliktą elektros tinklo atjungimą nuo Rusijos, Baltarusijos ir kitų Baltijos šalių. Nors iššūkių netrūko, tikimasi, kad bandymas bus padrąsinimas Latvijai ir Estijai sinchronizuotis anksčiau. Kada realiai atsijungsime nuo Rusijos valdomos sistemos, pasakojama LNK reportaže.
Savaitgalį įvyko bene ryškiausias įvykis energetikos istorijoje – pirmąkart dešimčiai valandų Lietuvos elektros tinklas veikė savarankiškai be Rusijos kontroliuojamos sistemos. „Litgrid“ įmonėje skambėjo plojimai.
„Turėjome atjungti liniją su Latvijos, Kaliningrado ir Baltarusijos sistemomis. Šeštadienį, 11 val., buvo atjungta paskutinė linija“, – sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Kone pusę paros elektra tekėjo iš įvairiausių šalies elektrinių. Pasitelkta Vilniaus kogeneracinė jėgainė, Kruonis, Utenos baterijų parkas. Neapsieita ir be jungčių su Lenkija ir Švedija. Sistemos priežiūrą valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Sąlygos nebuvo idealiausios. Jeigu būtų buvę daugiau vėjo, būtų lengviau valdyti dažnį“, – komentavo „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Jei vėjo buvo per mažai, saulės energijos šiltą dieną prigaminta daugiau nei reikėjo vartojimui. Tai išėjo į naudą žmonėms, perkantiems elektrą už biržos kainą. Kurį laiką elektra jie naudojosi dykai.
„Išskirtinės buvo vidurdienio valandos, kuomet saulės generacija buvo maksimali. Ir elektros pasiūlai viršijus paklausą, susiformavo nulinės elektros energijos kainos“, – teigė D. Matelionis.
Elektros pasiūlai viršijus paklausą, susiformavo nulinės elektros energijos kainos.
Su istoriniu įvykiu pasveikinti energetikų atvyko ir premjerė. Bandymas parodė, kad susijungti su Vakarų Europos tinklais galime greičiau.
„Esame numatę, kad 2024 metų pirmame pusmetyje galėtume atlikti pagreitintą sinchronizaciją ir nereikėtų laukti 2025-ųjų pabaigos“, – kalbėjo R. Masiulis.
Bandymui pasibaigus, Lietuvos elektros sistema ir vėl – BRELL žiede, kurį centralizuotai valdo Maskva. Apie pasitraukimą iš Rusijos kontroliuojamos sistemos reikia įspėti mažiausiai prieš pusmetį.
„Rugpjūčio 8-oji yra ta diena, kada turime pranešti, ar pratęsiame, ar nepratęsiame BRELL sutartį“, – konstatavo energetikos ministras D. Kreivys.
Trauktis iš BRELL sutarties Lietuva ketina tik kartu su Latvija ir Estija. Prieš tai kaimynams reikės pristatyti bandymo rezultatus. Ir, kaip teigia D. Kreivys, veikiausiai teks ne vieną mėnesį įtikinėti.
„Kai turėsime studijų rezultatus, jei jie bus teigiami, yra susitarimas, kad galėsime sinchronizuotis greičiau“, – sakė energetikos ministras.
Prieš dvi savaites Lietuvoje lankęsis Latvijos energetikos ministras nematė galimybių su Vakarais susijungti greičiau.
„Turime pabaigti projektą iki 2025-ųjų. Ne tik Latvija, bet ir visos Baltijos šalys“, – kalbėjo Latvijos energetikos ministras Raimondas Čudaras.
„Latviai vėluoja su kai kurios įrangos įsigijimu, baterijų parko įrengimu. Ne tik šiais metais, bet gal ir kitais jie to galbūt neturės“, – komentavo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Kaimynai ne tik vilkina išėjimą iš Rusijos valdomos sistemos. Latvija ir Estija nedalyvauja ir izoliuotame elektros bandyme. Lietuva jį norėjo atlikti drauge su visomis Baltijos šalimis.
Lietuva sako iki šiol atlikusi 60 proc. sinchronizacijos darbų. Juos pabaigus, „Litgrid“ vadovas sako, kad elektra pigs.
„Matome, kad elektros kainos mažės“, – teigė R. Masiulis.
Tačiau, anot eksperto V. Jankausko, dėl to kainos mažesnės nebus ir niekas nepasikeis.
Šeštadienį savarankiškai veikusi elektros sistema išnaudojo tik penktadalį savo rezervo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...