Baibos Rubesos teigimu, jeigu paaiškėtų, kad ES ateityje neskirs 85 proc. paramos, Baltijos šalys turėtų rasti būdų užtikrinti projekto tęstinumą. Kita vertus, anot jos, nereikėtų baimintis, kad projektas nutrūks.

„Mano baimė yra, kad dėl „Brexit“, noro stiprinti saugumą, pabėgėlių krizės toks finansavimas, koks buvo numatytas prieš penkerius metus, nebus įmanomas visiems projektams. Tad šiemet mes žvelgsime į tai, kokį finansavimą galėsime gauti po 2020 metų“, - interviu BNS sakė Vilniuje viešėjusi B.Rubesa.

Nesutarusi su buvusia „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe, B.Rubesa tikisi dialogo ir konstruktyvaus darbo su naujais bendrovės vadovais, o buvusius nesutarimus vadina „užverstu skyriumi“.

- Buvusi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė Jūsų nelabai mėgo. Kodėl buvo tiek nesutarimų?

- Manau, kad pirmiausiai to reiktų paklausti jų. Priežastis, kodėl aš dabar esu čia, yra ta, kad mes turėtume vieningą supratimą apie projektą. Jo dalys yra kaip dėlionė, yra daug projekto dalių, daug projekto dalyvių. (...) Manau, kad šiuo atveju mums svarbu suprasti, kas už ką atsakingas ir kokios gali būti susitarimų ar įgyvendinimo pasekmės.

Projekte dalyvauja trys šalys ir tai yra neįprasta net ir Europos Sąjungos lygiu. Visi tarptautiniai projektai turi iššūkių dėl viešosios nuomonės, vieningumo ir teisinių iššūkių. Mes esame trise su ketvirtu investuotoju (EK - BNS) ir dar dviem stebėtojais (Lenkija ir Suomija - BNS), tad Lietuvos atveju, aš nežinau, kiek problemų kilo tiesiog dėl dialogo ir informacijos trūkumo.

- Buvusi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė yra sakiusi, kad jūs asmeniškai trukdote projektui. Kalbėta, kad jūs atstovaujate Vakarų Europos ir Kanados kompanijoms ir siekiate iš projekto išstumti vietos rangovus.

- Demagogai linkę naudoti argumentus, kurie paprastai jiems būtų nesvarbūs ir tuos argumentus apsuka. Mano vienintelė užduotis yra sukurti tinkamai veikiančią organizaciją, ir abejoju, kad tiekėjai ateis iš Kanados. Bet iš kur jie ateitų, jie turės sugebėti dirbi su vietiniais tiekėjais. Ir labai greitai šiemet mes sukviesime visus tiekėjus prie vieno stalo.

Mano baimė yra, kad dėl „Brexit“, noro stiprinti saugumą, pabėgėlių krizės toks finansavimas, koks buvo numatytas prieš penkerius metus, nebus įmanomas visiems projektams. Tad šiemet mes žvelgsime į tai, kokį finansavimą galėsime gauti po 2020 metų.

Statybos sektorius yra jautrus Europoje ir tikrai jautrus Baltijos valstybėse, nes yra skirtingi būdai, kaip nustatoma kaina, kokybė ir kompanijų pajėgumas. Mes turėsime tokias pat kvalifikacijas visiems, kurie bus įtraukti į „Rail Balticos“ pirkimus. Ir tai galios, nepriklausomai, iš kur jie yra, - jie turės atitikti kokybės, kvalifikacijos reikalavimus ir sugebėti dirbti bet kokiame projekto segmente, nesvarbu, ar tai statyba, projektavimas ar kokios kitos projekto dalys.

Vienas didžiausių iššūkių - tokius projektus sunku valdyti, nes pradžios taškas visada būna iš nacionalinių interesų, žmonės visada jaučiasi saugiau, kai aplink juos yra jiems pažįstama aplinka. Labai sudėtinga pereiti į tikrą bendradarbiavimą ir dialogą. Žinau, kad pernai Lietuva gan garsiai buvo plakama, bet užverskime šį skyrių ir pradėkime naują, kuriame tikrai vyksta dialogas.