- LRT radijo laida "Ryto garsai", LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Investicijos į mūsų šalį ateina vangiai pirmiausia dėl biurokratinių trukdžių. Taip teigia Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Pasak jos, teritorijos detalųjį planą investuotojai yra priversti rengti net šešerius metus – toks laiko tarpas esą per ilgas ir atbaido investuotojus.
„Pirmiausia taisytinas Teritorijų planavimo įstatymas, nes investuotojui, norinčiam parengti bendrąjį detalųjį, specialųjį planą (jei viskas daroma pagal procedūras), prireiktų šešerių metų, o paprastai per tokį laiką siekiama susigrąžinti investicijas“, – sako B. Vėsaitė. Jos teigimu, įstatymas šiuo metu yra atiduotas Vyriausybei, o Ūkio ministerija prižiūrės, kad jis būtų maksimaliai palankus verslui.
Kita priežastis, dėl ko stringa investicijos iš užsienio, anot B. Vėsaitės, yra bendruomenės, besipriešinančios jų pašonėje vykdomai gamybai. „Prisidengiama viešojo intereso gynimu, kuris iš tikrųjų dažnai prieštarauja viešajam gėriui ir atstovaujama tik siauros asmenų grupės interesams“, – įsitikinusi B. Vėsaitė. Todėl, pasak jos, siūloma taisyti Prokuratūros įstatymą.
Ūkio ministrės manymu, skubiai reikia pertvarkyti ir švietimo sistemą, kuri šiandien esą neatitinka darbo rinkos poreikių. „Man tenka susitikti su regionuose dirbančiais verslininkais, kurie sako, kad laisvai galėtų padvigubinti ar patrigubinti gamybą, bet trūksta kvalifikuotos, motyvuotos darbo jėgos“, – tvirtina B. Vėsaitė.
Ji teigia, kad vis dar reikėtų pagalvoti ir apie nulinį pelno mokesčio tarifą į technologines darbo vietas reinvestuojamam pelnui. Esą tiek mūsų, tiek užsienio investuotojams tai būtų didžiulė paskata plėtoti savo verslą Lietuvoje.
„Dar noriu paminėti, kad technologiniai, pramoniniai parkai, įkurti savivaldybių teritorijose, naujos laisvos ekonominės zonos, į kurių infrastruktūrą investuotos milijoninės Europos paramos lėšos, pritrauks naujų užsienio investuotojų“, – tvirtina B. Vėsaitė.
Pasak jos, Ūkio ministerija suskaičiavo paramos likučius ir paskelbė kelis projektus, skirtus investuoti į Lietuvos regionus. „T. y. [investicijų skatinimo programa] „Invest LT plius“, kai galima investuoti į visus regionus, išskyrus Klaipėdą, Vilnių ir Kauną. Manau, kad visos šios priemonės pritrauks naujų užsienio investicijų“, – įsitikinusi ūkio ministrė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP11
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...