- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinio stadiono Vilniuje koncesininkės, investicijų bendrovės „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, jog projektas gali būti įgyvendintas, nes turi komercinį pagrindą ir gali gauti bankų finansavimą, tačiau tik tuomet, kai bus indeksuota jo kaina, ketvirtadienį rašo „Verslo žinių“ portalas.
„Centrinis dalykas, kuris yra svarbus, ar šitas projektas turi komercinį pagrindą. Komercinis pagrindas yra indeksavimas. Kol nėra indeksavimo, tol gali su Stepukoniu („BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Šarūnu Stepukoniu – BNS), Jonu, Petru ir su kuo tik nori (spręsti – red.) ir vis tiek negausi finansavimo“, – interviu vz.lt sakė S. Gustainis, šiuo metu aktyviai ieškantis kito investuotojo šiam projektui.
Jis tikino, kad Lietuvoje yra bankas, kuris galėtų suteikti maždaug 100 mln. eurų paskolą projektui, tačiau jo įvardyti nesutiko.
„Šis projektas yra gerai paruoštas tam, kad jis tiktų bankiniam finansavimui. Tai, ką mes siūlome savivaldybei dabar su tuo indeksavimu ir kitais pokyčiais, projektą padaro dar labiau priimtinu. Yra prielaidos gauti banko finansavimą ar iš vieno, ar iš kitų bankų, bet su sąlyga, kad tas indeksavimas būtų“, – kalbėjo investuotojas.
Jis neatskleidė ir to, kiek fondui reikėtų turėti nuosavo kapitalo, nes „tas skaičius yra susietas su indeksavimo parametrais“.
Vz.lt trečiadienį rašė, kad S. Gustainis patvirtino projektui ieškantis investuotojo. Pasak jo, Nacionalinį stadioną toliau galėtų statyti ir vystyti kiti žmonės, tačiau dar anksti pasakyti, ar projektas bus perleistas kitiems investuotojams, ar bus rastas finansinis partneris.
„Verslo žinių“ žiniomis, galimybę investuoti į stadiono projektą „BaltCap“ pristatė bent dviem konkretiems investuotojams, tačiau jų pavardžių S. Gustainis nepatvirtino.
Yra prielaidos gauti banko finansavimą ar iš vieno, ar iš kitų bankų, bet su sąlyga, kad tas indeksavimas būtų.
Projektas ėmė strigti paaiškėjus, kad jis gerokai pabrango ir „BaltCap“ kreipėsi į partnerius prašydamas indeksuoti statybų kainą. Fondas ne kartą tikino, kad buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis, kuris įtariamas pralošęs milijonus eurų fondo lėšų, nepadarė žalos stadiono projektą įgyvendinančiai įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, tačiau ši situacija, pasak vz.lt, bankų buvo įvardyta kaip rimta kliūtis gauti finansavimą.
Vienos projekto koncesininkių – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovas Gintautas Jakštas sakė, kad išaugusius jo statybos kaštus vis dar vertina Finansų ministerija bei Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
„Tikrai nėra, kad mes tikėtume aklai, kiek vystytojas paprašys. Identifikavus vystytojui, kad (statybos – BNS) pabrango, ir dirba atsakingos institucijos. Kreipėmės tiek į Centrinę projektų valdymo agentūrą, tiek į Finansų ministeriją, kad įvertintų, kiek galėjo pabrangti, nes tai yra valstybės lėšos, ir valstybė, žinoma, atsakingai naudos lėšas“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Jakštas.
Jo teigimu, stadiono statybos kaina buvo paskaičiuota dar 2020 metų pradžioje, be to, sutartyje iš anksto buvo numatytas dėl infliacijos galimas jos pokytis.
Ministerija anksčiau BNS teigė sutinkanti prisiimti dalį pabrangusio komplekso kaštų, bet jos pasiūlymai dar nepatvirtinti ir derinami su Finansų ministerija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos8
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...