- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvijoje ir Estijoje neliko nė vieno uosto, o Rusijos Baltijos jūros regione tik du, kurių krova šiemet didesnė nei pernai. Vienintelis Klaipėdos uostas ir Būtingės naftos terminalas išlaikė ir netgi padidino praėjusių metų krovos tempus.
Krovinių perviliojimai
Bendra rytinės Baltijos jūros regiono krova 1,5 proc. arba 3,3 mln. tonų mažesnė nei pernai. Labiausiai regione mažėjo anglių ir trąšų krova.
Išlieka aiški tendencija, kai Rusijos Ust Lugos uostas toliau perima krovinius ne tik iš Estijos Talino ar Latvijos Ventspilio ir Rygos uostų, bet ir pačios Rusijos Sankt Peterburgo uosto.
Aiškiausias pavyzdys – trąšų krova. Ji Ust Lugoje šiemet didesnė net 106 proc. arba 983 tūkst. tonų. Tuo tarpu Sankt Peterburge trąšų krova sumažėjo 17,7 proc. arba 789 tūkst. tonų.
Šiemet ryškiai mažiau trąšų krauna ir Klaipėdos uostas. Bendras jo birių krovinių praradimas, pagrinde dėl trąšų siekia per 800 tūkst. tonų. Tai aiškinama pokyčiais pasaulinėje trąšų rinkoje. Tačiau, kodėl tuo pat metu Rygos uosto trąšų krova yra 8 proc. arba 126 tūkst. tonų didesnė nei pernai. Susidaro įspūdis, kad Rygos uostas perima dalį baltarusiškų trąšų, kurios anksčiau buvo kraunamos per Klaipėdą.
Kaltino ir skandalus
Latvijos uostai labiausiai praranda anglių krovinius. Ventspilio uoste anglių krauta 50 proc. mažiau nei pernai arba 1,66 mln. tonų mažiau. Paskutinis laivas su anglimis šiame uoste buvo balandžio mėnesį. Rygos uoste anglių krovos sumažėjimas siekia 19 proc. , o tonomis – net 1,67 mln. tonų.
Anglių krova mažėjo ir Rusijos Ust Lugos uoste – tik ne taip ryškiai – 2 proc. arba 237 tūkst. tonų mažiau nei pernai. Vienintelis Rusijos Vysocko uostas išlaikė ryškų anglių krovos kilimą. Jo krova didesnė 15 proc. arba 455 tūkst. tonų. Bet kitų krovinių šiame uoste smarkiai sumažėjo.
Bendra Rusijos Baltijos jūros regiono krova siekė 135,7 mln. tonų. Ji buvo 2,1 proc. didesnė nei pernai.
Bendrai Latvijos uostų krova šiemet per 7 mėnesius yra 13,7 proc. arba maždaug 6 mln. tonų mažesnė nei pernai. Ventspilio uosto krovos kritimas siekia 22 proc. arba 3,4 mln. tonų, Rygos kritimas – 10,4 proc. arba 2,5 mln. tonų, Liepojos - 1,6 proc. arba 48 tūkst. tonų.
Latvijos uostų kroviniai iškeliauja per pačios Rusijos uostus, dalis krovinių, kaip anglys yra permetamos į Tolimųjų Rytų regioną.
Nepaisant akivaizdaus Rusiškų krovinių perorientavimo į savus uostus iš Latvijos uostų, Rygos uosto administracija svarbiu akcentu, kuris neva mažinantis Rygos krovą iškėlė ir šiais metais išpūstus skandalus dėl Rygos uosto valdymo. Šio uosto administracijos vadovams teko aiškintis teisėsaugai dėl projektų, kurie susiję su uosto veikla.
Skandalai neaplenkė ir Talino uosto. Jie kilo dėl konkursų. Įtarimų dėl neskaidrumo kilo vykdant Talino uosto administracijos užsakymą statyti keturis naujus keltus.
Kaimyninių uostų skandalai iš dalies tarsi persimetė ir į Klaipėdos uostą. Čia įtarus ėmus kyšį buvo sulaikytas vienas iš Uosto direkcijos vadovų, kuris uoste jau nebedirba.
Ne viskas blogai
Tiek Latvijos, tiek iš esmės ir Klaipėdos uosto viltys šiemet siejamos su grūdų krova. Bet lietingas sezonas gali jų krovą ryškiai sumažinti.
Iki šiol grūdų krova visuose rytinės Baltijos uostuose buvo su ryškiu teigiamu aspektu, išskyrus Latvijos Liepojos uostą. Čia grūdų nežymiai mažėjo. Tai aiškinama tuo, kad padidėjo Klaipėdos uosto grūdų krovos pajėgumas. Todėl dalis lietuviškų grūdų, kurie keliavo per Liepojos uostą sugrįžo į Klaipėdą.
Teigiama tendencija yra ir tai, kad rytinės Baltijos jūros regione atsigauna konteinerių krova. Bendrai konteinerių šiemet per 7 mėnesius krauta 1,75 mln. TEU. Ryškus lyderis Sankt Peterburgas, kur konteinerių dalis siekė per 1,02 mln. TEU. Antra – Klaipėda su 250 tūkst. TEU. Rygos uosto dalis sudarė 216 tūkst. TEU, Talino – 112 tūkst. TEU. Ryškiai – net 18 proc. daugiau konteinerių krovė Kaliningrado uostas. Iš viso 106 tūkst. TEU.
Kita ryški rytinės Baltijos uostų veiklos tendencija tai, kad juose daugėjo keleivių ir krovinių jūrų keltuose. Netgi Ventspilio uoste, kur beveik visi krovos rodikliai šiemet yra ryškiai blogesni, krovinių gabenimas jūrų keltais geresnis net 10 proc. Iš viso Ventspilyje „Noord Natie Ventspils Terminals“ į jūrų keltus pakrovė ar iškrovė 1,4 mln. tonų krovinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius1
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės6
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...