- Emilija Ferdmanaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui.
Pirmąją susitikimo dieną daugiausia dėmesio buvo skiriama ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateičiai ir užtikrinimui, kad Baltijos šalių ūkininkai turėtų tokias pat galimybes, kaip ir jų kolegos kitose bloko šalyse.
„ES narės esame jau 20 metų, tačiau mūsų tiesioginės žemės ūkio išmokos tebėra mažesnės už vidutines. Tuo tarpu gamybos sąnaudos pas mus dažnai didesnės, o klimato sąlygos – sudėtingesnės. Dėl to tiesioginių išmokų paskirstymo klausimas yra dar aktualesnis. Siekiant sąžiningos konkurencijos, tiesioginės išmokos visose valstybėse narėse turėtų būti suvienodintos. Manau, kad bendradarbiavimas su Baltijos šalimis mums suteikia galimybę užsitikrinti vienodas galimybes“, – teigė Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministrė Piret Hartman.
Ketvirtadienio vakaro susitikime dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir Latvijos ministras Armands Krauze. Vėliau prie diskusijos prisijungė Moldovos ir Ukrainos ministrai Vladimiras Bolea ir Vitalijus Kovalas.
Kalbant apie Estijoje vykdomą viešojo transporto reformą, P. Hartman surengė atskirus susitikimus su kadenciją baigiančiu Lietuvos susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir būsimuoju ministru, dabartiniu Seimo nariu Eugenijumi Sabučiu.
„Abu jie pabrėžė, kad nepakankama kelių priežiūra ir viešojo transporto problemos – pagrindiniai Lietuvos iššūkiai. Pristačiau jiems Estijos viešojo transporto reformos planą ir paklausiau jų apie Lietuvos patirtį. Jie taip pat siekia sukurti vieningą bilietų pardavimo sistemą, tačiau didžiausias jų rūpestis, kaip ir Estijos, yra viešojo ir privataus sektorių veiklos koordinavimas bei autobusų ir geležinkelių paslaugų suderinimas“, – sakė P. Hartman.
Vizito metu P. Hartman taip pat aplankė Vilniuje veikiantį žemės ūkio klasterį „Agrifood“, kuris vienija 96 šio sektoriaus įmones ir jungia viešąjį sektorių, investuotojus, mokslinių tyrimų institutus ir startuolius. „Agrifood“ visose trijose Baltijos šalyse organizuoja hakatonus, kurių metu padeda žemės ūkio įmonėms rasti naujų galimybių. Estijos ministrė ir „Agrifood“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė susitarė dėl kelių galimų ateities bendradarbiavimo projektų.
Ketvirtadienį P. Hartman taip pat lankėsi Estijos ambasadoje Vilniuje ir susitiko su naujai paskirta ambasadore Kaili Terras. Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama visapusiškam saugumui, krizių centrams ir aprūpinimui maistu. Ministrė taip pat domėjosi žemės ūkio įmonių vaidmeniu ambasados ekonominės diplomatijos veikloje ir Estijos maisto gamintojų susidomėjimu Lietuvos rinka.
Penktadienį Baltijos šalių ministrų susitikimas tęsėsi Vilniuje ir Kaune: vyko daugiašalės diskusijos ir vizitai į vietos įmones. Antrąją dieną daugiau dėmesio buvo skiriama Europos Sąjungos plėtrai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...