Daugelis šalies bankų, sugriežtinę būsto ir vartojamųjų paskolų išdavimo sąlygas, skolinimosi galimybes apsunkino ir įmonėms. Anor verslininkų, tai juos gali sužlugdyti.

Neteko užsakymo

Šią savaitę viena siuvimo įmonė buvo priversta atsisakyti pelningo užsakymo. Partneriai iš užsienio pageidavo, kad Lietuvoje būtų pasiūtas nemažas kiekis darbo drabužių, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

"Užsakymas turėjo būti atliktas gana greitai, o mūsų įmonei pastaruoju metu stinga apyvartinių lėšų. Kreipiausi į banką paskolos. Nors iki šiol skolinomės ne kartą, esame patikimi klientai, kredito negavome. Vadybininkas paaiškino, neva pasikeitė banko kreditavimo sąlygos ir mūsų įmonė jų nebeatitinka", – stebėjosi vidutinės šalies įmonės vadovas.

Jis nepanoro viešinti nei įmonės pavadinimo, nei savo pavardės. "Lietuvoje nenaudinga viešinti nesėkmės istorijų. Nenoriu, kad partneriams ir užsakovams susidarytų įspūdis, jog mes jau bankrutuojame", – šyptelėjo pašnekovas.

Kadangi bendrovė neturėjo laiko pinigų paieškoms, užsakymo teko atsisakyti. "Tokia bankų pozicija mane stebina. Jei ir toliau bus taip sunku gauti verslo kreditą, įmonės mažins gamybą ir ekonomika dar labiau buksuos", – įsitikinęs pašnekovas.

Paskolų paklausa sumažėjo

Bankininkai patvirtino, kad paskolos verslo įmonėms išties išduodamos griežtesnėmis sąlygomis. Tačiau jas gauti esą įmanoma, todėl dramatizuoti padėties nevertėtų.
"Taip, finansavimas sugriežtintas. Dabar kreditai suteikiami tik įvertinus konkretaus projekto ekonominį pagrįstumą ir perspektyvas, tad jei manome, kad šie rodikliai tinkami, paskolas suteikiame. Dauguma besikreipiančiųjų gauna finansavimo pasiūlymų, tačiau jie tenkina galbūt ne visus", – paaiškino "Swedbanko" Verslo bankininkystės Lietuvoje tarnybos vadovas Andrius Urbonas.

Anot jo, šiuo metu atidžiau vertinamos nekilnojamojo turto ir medienos apdirbimo sektoriaus įmonės, tačiau tai nereiškia, kad paskolos joms neteikiamos.
Ekspertas pabrėžė, kad naujų sandorių paklausa yra sumažėjusi, tad šiuo metu paskolų įmonėms išduodama kur kas mažiau nei anksčiau.

Mielai skolina ūkininkams

Kito šalies banko – "DnB Nord" – atstovo spaudai Andriaus Vilkanco teigimu, bankai paskolų išdavimo sąlygas bankams sugriežtino atsižvelgę į šalies ekonominę būklę.
"Ekonomika lėtėja, todėl finansuoti daugelį projektų darosi gana pavojinga ir rizikinga. Iš tikrųjų atidžiai įvertiname, kam skolinti, o kam ne. Juk negalime paskolų dalyti visiems, kas tik paprašo, taip rizikuotume patys pakliūti į keblią padėtį", – sakė jis.

Anot jo, įmonė, norėdama gauti kreditą, turi turėti ne tik ką įkeisti, bet ir įrodyti, kad ji pajėgs tą paskolą grąžinti.

Banko atstovas patvirtino, kad šiuo metu itin atsargiai finansuojamos kai kurios transporto bendrovės ir nekilnojamojo turto projektų plėtotojai, tačiau paskolos lengviau išduodamos žemės ūkio bendrovėms.

"Mes įžvelgiame potencialą šiose įmonėse, todėl joms skoliname su mažesne baime ir rizika", – tikino A.Vilkancas.

Skolintis nepataria

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas pripažino, kad su finansiniais sunkumais susiduria vis daugiau įmonių, tačiau skolintis iš bankų – ne pati geriausia išeitis. "Žinoma, man jau teko girdėti, kad ne visos įmonės gauna paskolas. To ir reikėjo tikėtis, nes ir bankai skolindami vis labiau rizikuoja. Su finansiniais sunkumais susidūrusioms įmonėms pirmiausia siūlyčiau atidžiau peržiūrėti bendrovės padėtį. Ir jei išties nėra kaip sutaupyti, o pinigų vis dėlto reikia, tada kreiptis į banką", – kalbėjo M.Aleliūnas.

Pasak jo, gana dažnai imti paskolas nori tokios įmonės, kurios nėra apskaičiavusios savo galimybių, todėl natūralu, kad jų bankai nefinansuoja. "Jeigu įmonės finansinė būklė išties prastoka ir ji neturi ko įkeisti, nenuostabu, kad bankas pinigų jai neskolins. Šiais laikais bankai viską vertina gana griežtai – nori apsisaugoti, kad patys ateityje nežlugtų", – įsitikinęs M.Aleliūnas.

Pašnekovas sakė pritariantis, kad bankai turėtų padėti šalies verslo įmonėms, tačiau tikrai ne visais atvejais. "Tai, kas pastaruoju metu vyksta, yra natūralus procesas. Žinoma, bankai turi padėti įmonėms, tačiau ir jos turi įrodyti, kad galės atsiskaityti. Tokiu atveju turi būti suderinti abiejų įmonių interesai", – pabrėžė M.Aleliūnas.

Komentaras

Arturas Mackevičius, Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas.

Šiemet iš tikrųjų pastebėjome, kad bankai gerokai sugriežtino paskolų išdavimą įmonėms. Nelengva įvertinti, ar bankai elgiasi tinkamai. Jei įmonės lengviau gautų kreditus, joms šie pinigai gal ir padėtų išsilaikyti, tačiau tik tam tikrą laiką. Vėliau pradėjus grąžinti paskolą įmonės padėtis būtų dar sunkesnė.

Gautas kreditas įmonei padėtų išsilaikyti tik tuo atveju, jei palūkanos sparčiai nekiltų. Kitaip visą įmonės pelną tektų skirti joms padengti.

Manau, kad dabar, o dar labiau ateityje, verslininkai skolintis iš bankų ryšis vis rečiau. Norint imti paskolą išties reikia būti labai drąsiam ir užtikrintam, kad įmonei pavyks sėkmingai išsilaikyti rinkoje ir ji sugebės pakelti ne tik paskolos, bet ir palūkanų naštą.