- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 515 mln. eurų pelno – 2,5 karto daugiau negu pernai tuo pat laiku kai jų pelnas siekė 203 mln. eurų. Pelningai dirbo 15, nuostolingai – trys bankai, patyrę bendrą 5 mln. eurų nuostolį, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).
Pasak centrinio banko, sektorius toliau fiksavo neįprastai didelį pelningumą ir jau pervedė į biudžetą pirmąją solidarumo įnašo įmoką – 56 mln. eurų. Kylant palūkanoms einamųjų indėlių apimtis mažėjo, terminuotųjų – didėjo, o paskolų portfelį augino paskolos gyventojams.
„Bankų pelno rodikliai atitinka Lietuvos banko skaičiavimus ir matome, kad mūsų pasiūlyti sprendimai, kaip bankai šiomis aplinkybėmis galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių, taip pat yra įgyvendinami. Sektorius toliau yra gerai kapitalizuotas ir likvidus“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.
Bendras bankų turtas birželio pabaigoje siekė 56,749 mlrd. eurų ir buvo 13,3 proc. didesnis nei prieš metus. Didžiausią rinkos dalį pagal užėmė „Swedbank“ – 31,4 proc. (17,84 mlrd. eurų), SEB bankas – 22 proc. (12,51 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18,4 proc. (10,39 mlrd. eurų), o Šiaulių bankas – 7,4 proc. (4,17 mlrd. eurų).
18,5 proc. turto valdė užsienio bankų filialai, tarp jų daugiausia – 13,7 proc. (7,75 mlrd. eurų) – „Luminor“ .
Bankų bendros palūkanų pajamos pirmąjį pusmetį siekė 1,1 mlrd. eurų – tris kartus (beveik 700 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Didelis šių pajamų augimas fiksuojamas jau trečią ketvirtį iš eilės. Palūkanų išlaidos išaugo 89 mln. eurų iki beveik 134 mln. eurų.
Birželio pabaigoje bankuose buvo laikoma 46,698 mlrd. eurų indėlių – 17,4 proc. daugiau nei prieš metus, o didžiąją jų dalį sudarė gyventojų indėliai – 29,387 mlrd. eurų (17,7 proc. daugiau), iš jų 7,9 mlrd. eurų buvo einamieji nerezidentų indėliai „Revolut“ banke.
Toliau stebima tendencija, kad kylant bazinėms palūkanų normoms bankų marža šiek tiek mažėja.
Be jų per antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, gyventojų indėlių padaugėjo 1,9 proc. (0,4 mlrd. eurų), o valdžios sektoriaus ir įmonių indėlių sumažėjo atitinkamai 10,1 ir 4 proc. (po 0,45 mlrd. eurų).
Bendras bankų paskolų portfelis birželio pabaigoje siekė 26,573 mlrd. eurų – 9,8 proc. daugiau nei prieš metus (24,181 mlrd. eurų). Paskolos gyventojams per metus augo 11,6 proc. iki 14,384 mlrd. eurų, o būsto paskolos – 9,1 proc. iki 11,362 mlrd. eurų.
„Toliau stebima tendencija, kad kylant bazinėms palūkanų normoms bankų marža šiek tiek mažėja“, – teigė LB.
Vidutinė būsto paskolų palūkanų norma rugpjūtį buvo 5,8 proc. (2022 metų rugpjūtį – 2,8 proc.), bankų marža – 1,8 proc. (1,9 proc.).
Paskolos įmonėms per metus išaugo 6,8 iki 10,634 mlrd. eurų (32,4 proc. viso paskolų portfelio). Daugiausia didėjo paskolos administracinėms, aptarnavimo bei energetikos įmonėms.
LB teigimu, visi šalyje veikiantys bankai vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus, jų kapitalo pakankamumas antrąjį ketvirtį išliko aukštas – 19,9 proc.
Pirmąjį pusmetį šalyje veikė 18 bankų, iš jų 5 – užsienio banko filialai. Antrąjį ketvirtį bankininkystės verslą Lietuvoje baigė „Danske Bank“, Vilniuje toliau veikia tik jo technologijų ir paslaugų centras. Šiuo metu LB kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) nagrinėja vieną paraišką gauti specializuoto banko licenciją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kruizų turizmas atsigauna – kitąmet laukiama penktadaliu daugiau turistų1
Šių metų Klaipėdos kruizų sezonas buvo itin sėkmingas – laivų ir keleivių skaičius padidėjo iki 1,5 karto, o kitais metais tikimasi augimo dar maždaug penktadaliu. ...
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 331
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...