Kainos ir trūkumas

Toks reikšmingas (200 mlrd. eurų) finansavimas galėtų ne tik suteikti Berlynui konkurencinį pranašumą – tai galėtų padidinti spaudimą kitoms bloko šalims mažiausiai dviem aspektais.

Pirmiausiai, Vokietija galėtų pritraukti didelę dalį dujų importo, todėl kitos ES šalys pajustų dujų trūkumą. „Atitinkamai ir kaina dujų rinkose galėtų augti dar labiau, nes šiuo atveju, jeigu nemažėja dujų vartojimas, pavyzdžiui, Vokietijoje, natūralu, kad nėra jokio preteksto, kodėl tarptautinėse rinkose galėtų mažėti dujų kaina“, – aiškina T.Janeliūnas.

„Kainos ir dujų importo trūkumas yra didžiausios rizikos, kurios kiltų, jeigu valstybės nuspręstų varžytis, kas skirs daugiau kompensacijų savo verslui ir gyventojams“, – priduria jis.

Kalbant apie kylančias energijos kainas, T.Janeliūnas išskiria, kad taupymas yra labai stipri priemonė, galinti mažinti kainas: „Kai mažėja paklausa, natūraliai galima tikėtis palaikyti bent jau artimesnį normaliam kainų lygį.“

„Turint galvoje, kad Europa pusiau savo noru, pusiau dėl Rusijos spaudimo atsisako reikšmingos dalies dujų (ji buvo ganėtinai didelė, siekė iki 40 proc., jei kalbėtume apie tiekimus dujotiekiais), su tuo trūkumu galima bent jau iš dalies susidoroti mažinant vartojimą. Be taupymo būtų sudėtinga tikėtis mažesnių kainų“, – sako politologas.

Jautri reakcija

T.Janeliūno įsitikinimu, atsinaujinančiosios energetikos ištekliai taip pat vaidina didelį vaidmenį taupant. „Gamindami elektrą iš atsinaujinančiųjų resursų mes galime konkurencingai vartoti Lietuvoje. Dujų gamyba pas mus yra absoliučiai nekonkurencinga ir didinanti kainas iki tokio lygio, kad verslas tiesiog iš principo nepajėgus mokėti tokių kainų ir verčiau stabdo savo veiklą, negu perka tokiomis kainomis“, – teigia jis.

Rugsėjį Lietuvoje gerokai smuko elektros vartojimas. Tai lėmė taupymas ir auganti elektros gamyba privačiose saulės elektrinėse. „Didžiulės sąskaitos už rugpjūtį vartotojus labai išgąsdino. Tiek verslas, tiek buitiniai vartotojai, kurie turi kintančias elektros kainas, į kainų spaudimą reaguoja labai jautriai“, – pabrėžia energetikos ekspertas.

Jis numano, kad panaši situacija gali ištikti ir prasidėjus šildymui, kai bus gautos pimosios sąskaitos.

Rizikos išlieka

Kalbėdamas apie elektrą ir didžiausias su ja susijusias grėsmes, kurios galėtų ištikti Lietuvą, T.Janeliūnas nemano, kad šią žiemą šaliai galėtų pritrūkti elektros. „Rinka gana lanksčiai reaguoja į kainas ir mažina savo paklausą. Kita vertus, mes turime gerą infrastruktūrą, leidžiančią importuoti elektrą iš įvairių šaltinių“, – sako jis.

„Be to, kad ir labai brangius, bet turime savo gamybos pajėgumus, kurie gali būti prijungti kraštutiniu atveju – galime pasigaminti tiek elektros, kiek mums reikės“, – tikina T.Janeliūnas.

Tačiau rizikos išlieka ir, visų pirma, jos yra susijusios su kainomis. Pasak politologo, kainų šuoliavimas gali būti susijęs su kai kuriais remontais. Kaip pavyzdį jis pateikia jungties su Švedija remontą, kuris buvo numatytas rugsėjį, tačiau vėliau buvo nukeltas. „Tokie dalykai apriboja importo kiekį ir verčia jungti daugiau dujomis kūrenamas elektrines, o tai neišvengiamai pašokdina elektros kainas“, – priduria T.Janeliūnas.

„Vis dar gali būti rizikos, susijusios su Baltijos šalių atjungimu nuo BRELL žiedo ir to dažnio palaikymo, kuris vis dar vyksta Maskvoje, sutrikdymu mūsų regionui. Tai reikštų, kad mes turime gana smarkiai padidinti savo vietinę gamybą ir greičiausiai nutraukti prekybą su Lenkija, kad egizstuojanti „LitPol Link“ jungtis būtų išnaudojama sinchronizavimui palaikyti“, – detalizuoja jis.

Rinkos reforma

Šiuo metu EK planuoja visapusę elektros energijos rinkos reformą. T.Janeliūnas neabejoja, kad pirmiausiai reikia reformuoti neadekvačią priklausomybės situaciją. „Reikia persvarstyti savo išorinių partnerių pusiausvyrą – iš ko ES perka dujas ir naftą, kaip tai subalansuoti, kad, įvykus kokių nors politinių krizių skirtinguose regionuose, tai netaptų nauja didžiule krize Europai“, – akcentuoja jis.

Didžiulės sąskaitos už rugpjūtį vartotojus labai išgąsdino.

„Antras dalykas, be abejo, reikia spartinti atsinaujinančiųjų energijos resursų infrastruktūrą ir tą infrastruktūrą, kuri yra reikalinga, kad kiek įmanoma efektyviau saulės ar vėjo elektrinės būtų įjungiamos į tinklus. Dabar Europoje matome situaciją, kai perdavimo tinklai nėra tinkamai parengti tam, kad galėtų priimti atitinkamus energijos kiekius iš atsinaujinančių šaltinių“, – tęsia T.Janeliūnas.

Politologas įvardija ir jungtis tarp valstybių, kurios vis dar nėra maksimaliai įrengtos, kad elektros energijos cirkuliacija tarp šalių būtų efektyvesnė ir taip būtų mažinamos elektros kainos skirtingose elektros zonose.

„Na, ir labai aiškiai pamatėme infrastruktūros poreikį dujų sektoriuje, ypač suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importui. Ir čia vėl matome konkurenciją tarp didžiųjų valstybių, kurios moka beprotiškus pinigus, kad tik greičiau gautų terminalus. Atitinkamai nukenčia mažesnės šalys, tarkime, Suomija, Estija, kurios irgi turi planų įsigyti terminalų, bet atrodo, kad iki šių metų pabaigos tai joms nelabai pavyks“, – vertina energetikos ekspertas.

„Konkurencija dėl SGD gali reikalauti naujų sprendimų, kaip tai bus daroma: ar tai bus perkama ES lygiu, per kokią nors bendrą platformą, ir bus galima išvengti kanibališkos konkurencijos, ar vis dėlto valstybės narės bus paliktos kiekviena sau ir konkuruos dėl dujų kuo didesnėmis kainomis“, – svarsto T.Janeliūnas.