Tikisi atsitiesti

SBA grupės valdomos bendrovės pajamos sausį–birželį siekė 6,22 mln. eurų, arba 38,7 proc. mažiau, nurodoma įmonės restruktūrizavimo plano projekte, dėl kurio akcininkai balsuos šio mėnesio pabaigoje.

Tačiau nepaisant prasto pirmojo pusmečio, antrąjį, dėl 40 proc. turimų didesnių užsakymų, bendrovė tikisi pardavimų atsigavimo.

„Užsakymų požiūriu bendrovei ypač vangi pirmoji 2024-ųjų pusė didele dalimi nulemta ir sezoninių priežasčių, tačiau antroji 2024 m. pusė yra sezono pikas ir bendrovė turi iki 40 proc. didesnius užsakymus nei pirmąjį metų pusmetį“, – teigiama restruktūrizavimo plane.

„Utenos trikotažas“ šiemet planuoja veiklos nuostolį, tačiau iki 2024-ųjų pabaigos teigia siekiantis subalansuoti pardavimus, gamybą ir optimalų darbuotojų skaičių.

„Nuo 2024 m. antrojo pusmečio gamybos apimtys grįžta į 25–27 t per mėnesį lygį. Būtent dėl prasto pirmojo pusmečio bendrovė patiria finansinių sunkumų ir yra priversta toliau mažinti fiksuotas sąnaudas“, – teigia „Utenos trikotažas“.

Be NT, „Utenos trikotažas“ ketina parduoti ir antrines siuvimo įmones „Šatrija“, „Aboutwear“ ir Ukrainos „Mrija“.

Mažiau produkcijos

„Utenos trikotažo“ ketverių metų restruktūrizavimo plane numatyta pertvarkyti užsakomosios gamybos ir didmeninės prekybos verslą, kad pastarasis nebegeneruotų nuostolio, kuris buvo patiriamas keletą metų iš eilės.

Siekiant atsiskaityti su kreditoriais numatyta parduoti dalį bendrovės NT – iš to tikimasi uždirbti nemažiau nei 2,5 mln. eurų.

„Kitas labai svarbus abiejų verslų pertvarkymo tikslas – atlaisvinti kuo daugiau NT ir įrengimų, o tą padarius – turtą parduoti ir tuomet atsiskaityti su kreditoriais. Dalis NT ir įrangos liktų bendrovės nuosavybėje ir nebūtų parduodami siekiant toliau tęsti veiklą, tačiau pertvarkius verslą pagal šį planą tolesniam veiklos tęsimui NT ir įrangos poreikis nebus didelis“, – rašoma dokumente.

„Utenos trikotažo“ gamybinės ir administracinės patalpos užima daugiau nei 35 tūkst. kv. m ploto.

Pasak įmonės, bus parduodami visi bendrovės pastatai, o jei atsirastų tiek administracinio, tiek gamybos pastatų pirkėjas, bendrovė veiklą tęstų kituose jos dabar nenaudojamuose pastatuose. Pardavus tik administracines patalpas, darbuotojai būtų iškelti į gamybos patalpas, o likę pastatai būtų parduodami.

Be to, bendrovė numato dalį gamybos etapų – dažymą ir iš dalies siuvimą – perkelti į subrangą, gaminant mažiau produkcijos. Tai leistų atlaisvinti didžiąją dalį įrengimų ir gamyklos ploto, juos būtų galima parduoti ir atsiskaityti su kreditoriais, tai sumažintų šildymo, draudimo, apsaugos ir kitus kaštus.

„Atlikus visus paminėtus veiksmus iki 2024 m. pabaigos bendrovė gebėtų dirbti pelningai nuo 2025 m.“, – priduria įmonė.

Vis dėlto pertvarkant gamybą reikėtų atleisti 100–150 darbuotojų, tai kainuotų 0,4–0,6 mln. eurų.

„Tai viena iš priežasčių, kuri vis dar neleis bendrovei parodyti teigiamo veiklos rezultato 2024 m., tačiau pradėjus 2025 m. su optimaliu darbuotojų skaičiumi rezultatas bus teigiamas“, – teigiama restruktūrizavimo plane.

Dabar „Utenos trikotaže“ dirba virš 450 darbuotojų. Pasak bendrovės, optimalus jų skaičius būtų 300–350.

Parduos antrines įmones

Be nekilnojamojo turto, „Utenos trikotažas“ ketina parduoti ir antrines siuvimo įmones „Šatrija“, „Aboutwear“ ir Ukrainos „Mrija“.

Jas norima parduoti iškart po to, kai teismas patvirtins „Utenos trikotažo“ restruktūrizavimo planą.

Jame nurodoma, kad birželio 30 d. „Šatrijos“ akcijų balansinė vertė siekė 1,48 mln. eurų, o ją parduoti tikimasi už maždaug 1 mln. eurų.

Raseinių rajone veikianti „Šatrija“ siuva specialią aprangą ugniagesiams, kariams, jūrininkams, žvejams ir naftos platformų darbuotojams, kuri atspari cheminiams poveikiams, nepraleidžia vandens ir purvo. Įmonė po pelningų 2022-ųjų (94,8 mln. eurų grynojo pelno) pernai patyrė 204 tūkst. eurų grynąjį nuostolį.

Ukrainos „Mrija“ turi daugiau nei 30 tūkst. kv. m gamybos kompleksą, įmonė galėtų būti parduota karui Ukrainoje pasibaigus arba radus tinkamą pirkėją. Už ją būtų galima gauti iki 2 mln. eurų, skaičiuoja „Utenos trikotažas“.

Kitas labai svarbus abiejų verslų pertvarkymo tikslas – atlaisvinti kuo daugiau NT ir įrengimų, o tą padarius – turtą parduoti ir tuomet atsiskaityti su kreditoriais.

Negandų puokštė

Pasak įmonės, jos finansinę situaciją, be kita ko, paveikė ir „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo reikalavimas padengti dalį paskolų – 0,5 mln. eurų. Bendrovės teigimu, jos grąžintos akcininkės SBA Grupės birželį suteikta paskola.

„Priežastys, lėmusios dabartinę finansinę situaciją, yra susijusios su laikinai sumažėjusiais užsakymais ir pardavimais bei santykinai didelėmis fiksuotomis sąnaudomis, kurių tolesnis mažinimas galimas tik keičiant gamybos organizavimo modelį“, – rašoma įmonės restruktūrizavimo plano projekte, dėl kurio akcininkai dar balsuos.

Įmonės veiklą taip pat paveikė energetikos kainų krizė 2022-aisiais, sumažėję užsakymai ir pardavimai, mat 2023-aisiais klientai neišpardavė produkcijos. Prisidėjo ir didesnė konkurencija su Azijos šalimis, kur vyrauja pigesnė darbo jėga.

„Kadangi darbo užmokesčio sąnaudos sudaro net 40 proc. pardavimų, konkuruoti su Azijos šalimis kaina yra sudėtinga. Padidėjusi konkurencija iš Azijos šalių mažino tekstilės gaminių kainas rinkoje arba neleido jų padidinti, didėjant kitoms sąnaudoms“, – teigė „Utenos trikotažas“.

Anot bendrovės, finansinius sunkumus taip pat lėmė tai, kad jos gamyba pritaikyta dideliems užsakymams.

Siekiant užtikrinti mokumą ir ilgalaikę veiklos perspektyvą bendrovės valdyba akcininkams liepos pradžioje pasiūlė inicijuoti įmonės restruktūrizavimą ir pritarti jo ketverių metų planui. Dėl to bendrovės akcininkai spręs liepos 29-ąją.

Didžiausia „Utenos trikotažo“ akcininkė – SBA grupė, veikianti baldų gamybos, NT ir tekstilės sektoriuose. SBA grupė valdo 92,31 proc. „Utenos trikotažo“ akcijų.