Veiklos dešimtmetį mininčios Lietuvos biotechnologijų bendrovės "Sicor Biotech" vadovai nedejuoja dėl krizės, o kuria ambicingus planus ir tęsia vaistų nuo vėžio paieškas.

Sunkmetis plėtrai netrukdo

Tarptautinei farmacijos korporacijai "Teva" priklausanti Lietuvos įmonė jau gyvena kito dešimtmečio planais. Pernai ES užregistravus lietuvių sukurtą onkologinėms ligoms gydyti skirtą medikamentą filgrastimą, bendrovės veikla pradėjo sparčiai plėstis. Dabar lietuviški vaistai parduodami dvidešimtyje ES ir kitų pasaulio šalių.

Nepaisant ekonominės krizės, pirmą šių metų ketvirtį "Sicor Biotech" dirbo septynias dienas per savaitę. Antrą ketvirtį darbo laikas buvo sutrumpintas iki penkių dienų. Tačiau netrukus įmonė vėl planuoja grįžti prie ankstesnio darbų grafiko.

Išaugus paklausai "Sicor Biotech" per artimiausius dvejus metus planuoja išplėsti gamyklą Vilniuje ir taip įmonės pajėgumą padidinti du kartus. Tam ketinama skirti apie 20 mln. litų.

"Žemės sklypo plotas yra gana didelis – 2,5 ha. Kadangi mūsų gamykla yra modulinio tipo, naujos gamyklos statyti nereikės. Tiesiog užsakysime papildomų modulių ir juos prijungsime prie turimo dabartinio pastato", – aiškino bendrovės "Sicor Biotech" generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis.

Biotechnologijos – šalies ateitis?

Jis taip pat tikisi, kad per dešimtmetį, iki 2020 m., pavyks apie dešimt kartų padidinti Lietuvos biotechnologijų įmonių apyvartą. Dabar šiame sektoriuje iš viso dirba apie 500 žmonių, kurie sukuria 0,1 proc. šalies BVP. Visų šalies biotechnologijų įmonių apyvarta pernai siekė apie 100 mln. litų, iš kurių 81 mln. litų – "Sicor Biotech" nuopelnas. Tačiau V.A.Bumelis tikisi, kad per dešimtmetį su kitomis panašaus profilio gamyklomis pavyks pasiekti 1 mlrd. litų pardavimo apimtį.

"Po gero dešimtmečio būsime per brangi šalis organizuoti gamybą net ir turtingų Vakarų Europos šalių bendrovėms. Šaliai, kuri neturi jokių išteklių, intelekto ir daug žinių reikalaujančių inovacijų skatinimas bei plėtra yra svarbiausia niša, padėsianti pritraukti investicijas", – įsitikinęs V.A.Bumelis.

Biotechnologijų įmonės vadovas taip pat pabrėžė mokslo slėnių svarbą. "Aukštųjų technologijų verslas neįmanomas be mokslo ir atvirkščiai – mokslas nėra panaudojamas šalies pažangai, jei neatliekami tyrimai ar sukurti išradimai nepritaikomi praktikoje. Tačiau beveik nėra tyrimų, kurie baigiasi patentais ir kitais komercinį potencialą turinčiais rezultatais. Didžiausia bėda: viešajame sektoriuje dirbančių mokslininkų nenoras užsiimti taikomaisiais tyrimais", – skundėsi V.A.Bumelis

Vaistų nuo vėžio paieškos

"Sicor Biotech" jau taikosi į JAV bei Japonijos rinkas. O bendrovės ateities planuose – ir Australija bei Pietų Amerika.

Įmonė taip pat tikisi ištobulinti jau turimus preparatus ir galbūt atrasti veiksmingą vaistą nuo vėžio. "Mes koncentruojamės ties onkologinėms ligoms gydyti skirtų preparatų gamyba. O ateityje ši sritis bus dar svarbesnė. Neturime nė vieno vaisto, kurio gamybai būtume pirkę licenciją, visus preparatus sukūrėme patys, gal ateityje pavys sukuti dar veiksmingesnius", – įmonės rezultatais didžiavosi gamybos vadovas Giedrius Žunda.

Vilniuje įsikūrusioje gamykloje dirba apie 50 žmonių. Tačiau baltyminius preparatus realiai gamina tik 13 darbuotojų, dar tiek pat asmenų tikrina vaistų kokybę, o kiti 13 – dokumentus. Vienos vaisto partijos gamyba trunka savaitę, tačiau kol jis išleidžiamas į rinką, praeina dar dvi savaitės.

Faktai ir skaičiai

Gamybos skyriuje dirbantys įmonės darbuotojai, persirengimo kambaryje privalo palikti visus viršutinius drabužius ir apsivilkti specialius kombinezonus. Taip pat draudžiamas makiažas ir kvepalai. Gamybos patalpose reguliuojamas net oro slėgis ir dulkių dalelių koncentracija. Aukščiausios sterilumo lygio patalpos viename kubiniame metre yra tik 3,5 tūkst. dulkių dalelių. Įprastoje biuro patalpoje jų yra apie 40 mln. kubiniame metre.

Visą metinę bendrovės "Sicor Biotech" produkciją, vertą apie 83 mln. litų, galima būtų išsinešti kišenėje, mat per metus gamykloje pagaminama vos apie 1,5 kg veikliosios medžiagos baltymo, kurio pagrindu vėliau yra gaminami vaistai. Beje, kai kurios įmonės naudojamos brangios žaliavos – labai jautrios ir siekiant išvengti nuostolių jos turi būti laikomos minus 80 laipsnių temperatūroje.

Be to, privalu reguliariai keisti filtrus ir tam tikras kitas detales, nepaisant to ar jos susidėvėjusios ar ne. Rugpjūtį įmonė bus stabdoma planinio remonto, kuris vidutiniškai kainuos apie 70 tūkst. litų. "Įmonė beveik mėnesį neveiks. Jei apskaičiuosite, kiek prarandame nieko neveikdami, tai šį skaičių reikėtų padauginti iš dešimties. Tiesa, neplanuotas sustojimas mums kainuotų dar daugiau", – tikino gamybos vadovas G.Žunda.