Paliečia Lietuvos jūrininkus

Nežinia smarkiai paliečia ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos uostus iš kur yra tiesioginės keltų linijos į Jungtinės Karalystės uostus.

„Brexit” iš dalies paliečia ir Lietuvą, nors neturime tiesioginės linijos Jungtinę Karalystę. Tačiau iš Roterdamo Vlaardingeno terminalo į Imingemo uostą plaukioja jūrų keltai „Tulipa Seaways” ir „Gardenia Seaways“, kurie registruoti su Lietuvos vėliava. Šiuose keltuose dirba ir dalis Lietuvos jūrininkų.

Laivo „Gardenia Seaways“ vienas iš kapitonų yra Ričardas Maksimavičius iš Lietuvos. 

Vlaardingeno terminalo krovinių formavimo grupėse taip pat dirba lietuvių. Jau trejus metus šiame terminale logistikos koordinatore dirba Eglė Budrytė, kuri yra kilusi iš Plungės, mokėsi Danijoje. 

Jos grupė rūpinasi atskiros rūšies krovinių gabenimu per šį uosto terminalą. Pagrindinį srautą sudaro priekabos ir sunkvežimiai, bet yra ir konteinerių, negabaritinių krovinių, kaip vėjo jėgainių dalys, popierius, plienas, mediena.

Dėl „Brexit“ buvo kritimas

Prieš kurį laiką Vlaardingeno terminalo direktorius Mikaelis Mortensenas tikino, kad labiausiai veikia „Brexit“ nežinia. Jei terminale atsiras muitinės tikrinimas krovos procesas sulėtės. Terminalas susidurs su papildomomis krovinių sandėliavimo problemomis.

„Roterdame žemė brangi, nėra pakankamai plotų muitinės formalumams užtikrinti ir papildomam krovinio sandėliavimui“, - aiškino jis.

Iš šio terminalo į Angliją dažniausiai plukdomos puspriekabės su kroviniais, o iš ten grįžta tuščios.

Krovinių srautai tarp Roterdamo ir Anglijos uostų yra didžiuliai. Iš Roterdamo į Imingemą per savaitę yra 9 reisai. Linijoje dirba trys dideli keltai. Iš Vlaardingeno terminalo dar tiek pat reisų yra į kitą Anglijos uostą Felikstovą.

Nuo 2012 m. krovinių srautas į Imingemą augo 37 proc., o į Felikstovą - 39 proc. 2017 m. į Imingemą buvo daugiau kaip 1 mln. krovininių metrų krovinių (apie 96 tūkst. vienetų), į Felikstovą – beveik 2 mln. krovininių metrų (136 tūkst. vienetų).

Po referendumo dėl „Brexit“ krovinių apyvarta į Jungtinę karalystę buvo kritusi, bet po to pamažu atsistatinėjo.

Padėtį švelnina britai

Dėl to, kad nebūtų staigaus prekių srautų jūrų keltais kritimo ypač suinteresuota pati Jungtinė Karalystė.

Kaip pranešė Danijos jūrinis leidinys „Maritimedanske.dk“, Didžiosios Britanijos transporto ministerija su atskiromis laivybos kompanijomis pasirašė sutartis dėl prekių gabenimo per Lamanšą pajėgumo didinimo.

Danijos DFDS kompanijai papildomai bus sumokėta 47,3 mln. svarų sterlingų, Prancūzijos „Brittany Ferries“ - 46,3 mln. svarų sterlingų, pačios Jungtinės karalystės laivybos kompanijai „Seaborn Freight“ 13,8 mln. svarų sterlingų. Šios kompanijos įsipareigojo po „Brexit“ įsigaliojimo šiemet kovą papildomai 10 proc. didinti prekių gabenimo jūrų keltais pajėgumą. Tais sudarys maždaug 4 tūkst. papildomą sunkvežimių ar puspriekabių gabenimo srautą.

Taip tikimasi išvengti prekių gabenimo prastovų, kuriuos gali sukelti įvedamas muitinis tikrinimas.

Pačioje Jungtinėje karalystėje toks sprendimas sukėlė ir nepasitenkinimą. Vienas iš politikų jį pavadino kvailu vien todėl, kad didžioji dalis pinigų dėl „Brexit“ atsiradusiems srautams užtikrinti skirta ne Didžiosios Britanijos, o ES laivybos kompanijoms.