- Benas Brunalas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaidų peržiūra yra neišvengiama.
„Tai, apie ką kalba – aš suprantu, yra poreikis, kad mes galėtume demonstruoti atsparumą ir atgrasymą. Kad mūsų maža valstybė, su tokiu BVP, kokį turime ir su tuo, kaip ekonomika auga, mums reikia permąstyti kryptis. Jei prioritetas yra skirti 5 procentus ir daugiau – tada arba mes turime didinti mokesčius, arba mes turime mažiau finansuoti kitas viešąsias paslaugas. Kitaip tariant, reikia susidėlioti kitaip prioritetus“, – ELTAI sakė Europos reikalų komitetui (ERK) pirmininkaujanti politikė.
„Kitaip niekaip galai matematiškai nesueina“, – pridūrė ji.
Be to, akcentavo ji, šiuo metu nėra aiškus ir tvarus šaltinis, kurio pagalba būtų galima užtikrinti norimą išlaidų gynybai didinimą.
„Aš nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti. Reikia labai apgalvotos mokestinės politikos ir viešųjų išlaidų peržiūros“, – sakė R. Budbergytė.
„Taigi tai yra stimulas mums pergalvoti tam tikrus dalykus“, – apibendrino socialdemokratė.
A. Sysas: vargu, ar turėdami 5 proc. juos įsisavintume
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui socialdemokratui Algirdui Sysui klausimus kelia ne vien tai, iš kur paimti reikalingas lėšas, bet ir tai, ar bus įmanoma jas efektyviai įsisavinti.. Tad, anot jo, toks siūlymas – tai pirminis pamąstymas.
„Tokie pašnekėjimai yra gerai, tik klausimas, iš kur imsime pinigus. Ar toliau skolinsimės, ar kažką darysime kito ir nedidinsime skolos? Nes kai kas nori turbūt ir 10 proc., bet reikia matyti visą šalies paveikslą. Taip, gynyba yra pirmaeilis dalykas, bet tai turi būti galimybių ribose. Ir tai turi būti išdėliota ilgesniam periodui. Nes net jei šiai dienai turėtume tuos 5 proc., vargu bau ar galėtume juos įsisavinti“, – ELTAI teigė A. Sysas.
„Manau, kad tai pirminis pamąstymas, kiek reikėtų. O jau kaip įgyvendinti, tai reikės ieškoti Seimo, prezidento ir Vyriausybės susitarimo“, – pabrėžė jis.
BFK pirmininkas priminė, kad Lietuva gamina tik dalį ginkluotės, tad tik didinant gynybos finansavimą, saugumo tikslai nebus pasiekti greičiau.
„Paprasčiausiai negali nueiti į parduotuvę ir nusipirkti lėktuvą, malūnsparnį ar tanką. Su dronais lengviau, nes patys gaminame. Ir Ukrainos pavyzdys rodo, kad ne sunkiosios technikos reikia. Ir čia atsiranda užsakymo klausimas, kas tai pagamins ir kada“, – komentavo jis.
Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP.
„Per šį laikotarpį būtų išlaikytas maždaug 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo lygis“, – po VGT posėdžio informavo G. Nausėda.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti tik perskirsčius šalies resursus. Tačiau G. Nausėda pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo gyventojams.
„Labai nenorėčiau, kad krašto apsaugos didesnis finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo šalies vadovas.
Kaip skelbta anksčiau, po spalį vykusio VGT posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 m.
Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, jog, norint suformuoti diviziją iki numatyto termino, asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys įvardijo įspūdingą sumą, būtiną „Rail Baltica“ statyboms
Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ prašo dar 325 mln. eurų Europos Sąjungos paramos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statyboms. ...
-
Dėl kabelio gedimo dalis Justiniškių gyventojų liko be elektros
Trečiadienio popietę daliai sostinės Justiniškių rajono gyventojų sutriko elektros tiekimas. ...
-
Pristatyta Neries vandens kelio ateitis: didelis dėmesys – aukščiausiems aplinkosaugos standartams
Trečiadienį „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) Seime pristatė Neries vandens kelio ateitį. Apie vandens kelio Vilnius–Kaunas laivybos perspektyvas diskutavo politikai, mokslininkai, ichtiologai, aplinkosaugininkai ir visuomenės ats...
-
Prezidento patarėjas: šiam sektoriui turi būti užtikrintas 1 mlrd. eurų metinis finansavimas
Prezidentūra laikosi pozicijos, kad šiuo metu keliams turi būti užtikrintas 1 mlrd. eurų metinis finansavimas, teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba. Anot jo, kelių būklės klausimas yra vienas dažniausiai kelia...
-
Gyvybės draudimo išmokos: tyrimas atskleidė svarbų faktą
Tyrimas atskleidė, kad gyvybės draudimą turi daugiau nei pusė lietuvių, tačiau kas antras nežino apie visas taikomas apsaugas. Dauguma gyventojų mano, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama tik mirties bei nelaimių atvejais. Tačiau ekspe...
-
Hofmanas po gripo protrūkio paukštyne: turim imtis priemonių, kad neištiktų blogiausias scenarijus
Žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“ Vilkyčių paukštyne dėl paukščių gripo nugaišus tūkstančiams vištų, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad šios ligos protrūkis gali nei...
-
Vyriausybė pritarė sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimui dar metams
Rusijai tęsiant plataus masto karą Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad dar metams būtų pratęstos nacionalinės sankcijos rusams ir baltarusiams. ...
-
Po degalų akcizų padidinimo – ministro įžvalgos: rytoj gali nutikti, kad visi pilsis Lietuvoje
Nuo sausio įsigaliojus didesniems kuro akcizams finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad dar anksti vertinti jų įtaką ekonomikai ir pajamų surinkimui. ...
-
Šadžius pavėlino mokesčių pakeitimų datą: ko tikėtis
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad šiuo metu rengiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti pirmoje vasario pusėje. ...
-
Ministrai: dar svarstoma, ar atsiimti skundą iš ES teismo
Finansų bei teisingumo ministrai sako, jog vis dar svarstoma, ar atsiimti Europos Sąjungos (ES) teismui praėjusią vasarą pateiktą ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. e...