Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų

Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų,  teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį sprendimą – nepagrįstas. 

„Mane šiek tiek nuliūdino reakcija tų, kurie turėjo šią informaciją, bet apsimetė nustebę, kad reikės tokių išlaidų. Čia labiau kritika į buvusių valdančiųjų pusę. Informacija apie sprendimą iki 2030 m. įgyvendinti diviziją jiems buvo žinoma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys

„Skaičiai, kurie buvo pristatyti paskutiniame VGT posėdyje su buvusia Vyriausybe, buvo tokie patys, kaip tie, kurie parodyti naujai valdančiąjai daugumai“, – pabrėžė jis.

Ministras patikino – sprendimas buvo priimtas ne vien dėl poreikio pasiųsti žinutę JAV, bet ir atsižvelgiant į kaimyninių šalių didinamas išlaidas gynybai.

„Jau šiais metais Lenkijoje bus išleidžiama daugiau gynybai. (…). Estija jau įsipareigojo tai daryti. Artimiausiu metu turėsime Latvijos įsipareigojimą. Esu įsitikinęs, matysime tai (didesnes išlaidas gynybai – ELTA) ir kitose valstybėse“, – komentavo politikas.

„Tikrai nesinorėtų, kad mes nuvulgarintume šį klausimą iki žinučių siuntimo už Atlanto“, – paminėjo jis.

Mane šiek tiek nuliūdino reakcija tų, kurie turėjo šią informaciją, bet apsimetė nustebę, kad reikės tokių išlaidų. Čia labiau kritika į buvusių valdančiųjų pusę.

Taip pat K. Budrys sureagavo į teiginius, kad valdantieji nežino, iš kur imti lėšas reikalingas gynybai. Pasak jo, įgyvendinti gynybos sprendimams reikalingos mokestinės ir skolinimosi priemonės jau žinomos.

„Būdai gauti pinigus buvo žinomi ir anksčiau. Čia klausimas yra, kas bus pasirinkta, ar perskirstymas, tai yra mokestiniai dalykai, ekonomikos skatinimas. Bet kur vyksta didysis pokytis, tai požiūris į skolinimąsi“, – sakė jis.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT 2026-2030 metų laikotarpiu sutarė šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

Vis dėlto, dalis politikų, tiek opozicijos, tiek valdančiųjų, tikina neatmetantys galimybės, kad siekiant įgyvendinti šį tikslą, gyventojų įmokas į biudžetą teks didinti.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių