- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešbučių paslaugas teikiančios įmonės pernai augino pajamas 50,5 proc. iki 388,6 mln. eurų, be to, tai buvo 9,3 proc. daugiau nei priešpandeminiais 2019 metais, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė.
„Viešbučių sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių dėl pandeminių ribojimų, tačiau pernai gautos šio sektoriaus pajamos jau viršijo ikipandeminius rodiklius. Gerų rezultatų pandemijos metu davė vyriausybės taikoma parama viešbučiams, suteikusi galimybę išlaikyti verslą sunkiausiu laikotarpiu ir dabar jį auginti“, – pranešime sakė „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.
Anot jos, rizika bankrutuoti sumažėjo daugiau kaip 4 kartus, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklauso 8 proc. viešbučių, kai šių metų pradžioje tokių buvo 14 proc., o 2022 metų pradžioje – 35 procentai.
Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms šiuo metu priskiriama 18 proc. viešbučių, metų pradžioje jų buvo 22 proc., o praėjusių metų sausį – 46 procentai.
Viešbučių sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių dėl pandeminių ribojimų, tačiau pernai gautos šio sektoriaus pajamos jau viršijo ikipandeminius rodiklius.
Šiuo metu viešbučių rizikingumas beveik nesiskiria nuo visų verslo sektorių rizikingumo vidurkio: dabar Lietuvoje 9 proc. įmonių priklauso aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms, 16 proc. turi aukštą ir aukščiausią vėlavimo atsiskaityti riziką.
Nuo 2007 metų Lietuvoje iš viso bankrutavo 96 viešbučiai. Šiemet bankroto procedūra inicijuota dviem viešbučiams. Daugiausia bankrotų buvo užfiksuota 2014 metais (12), 2009 metais (9), taip pat 2011 ir 2016 metais – po 8. Pandeminiais 2020 metais nemokūs buvo pripažinti keturi, 2021 metais – trys, 2022 metais – šeši viešbučiai.
2020 metais viešbučių pajamos smuko 40 proc. iki 216,2 mln. eurų 2021 metais viešbučiai bendrai gavo 258,2 mln. eurų pajamų – šis rodiklis sudaro 73 proc. pajamų, gautų 2019 metais. Iki pandemijos turėtas pajamas viešbučiai atgavo 2022 metais, kai jos augo 50,5 proc. iki 388,6 mln. eurų.
Rugpjūtį bendra viešbučių skolų suma siekė 8 mln. eurų, tačiau šiltajam sezonui pasibaigus didžioji dalis skolų buvo grąžinta. Šiuo metu kredito biuro sistemoje iš viso registruotos 48 viešbučių turimos skolos – jų suma sudaro beveik 42 tūkst. eurų, o vidutinis skolos dydis sudaro beveik 870 eurų.
Auga ir viešbučių sektoriuje mokamas darbo užmokestis. Šiuo metu jis siekia 1229 eurus per mėnesį, kai metų pradžioje šis rodiklis sudarė 1138 eurųs, o praėjusių metų pradžioje – 982 eurus.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 246 įmonės, turinčios viešbučių paslaugų teikėjų pažymėjimą, 2019 metais jų buvo 234.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...