Daiktų internetas skatins kurti naujas darbo vietas

Nemažai telekomunikacijos įmonių dairosi į daiktų internetą, Lietuvai šios srities specialistų reikia jau seniai – prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje bus keli šimtai milijardų daiktų interneto prietaisų. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Telekomunikacijų inžinerijos katedros vedėjas Darius Guršnys. Tačiau, anot jo, daiktų internetas nėra saugiausias dalykas – prie interneto prijungti įrenginiai lengvai gali tapti atakos objektais.

Daiktų internetas – galimas atakų objektas

Įsivaizduokite, kad dirbate, mokotės ar keliaujate, o tuo metu jūsų namuose laistomos gėlės, skalbiami drabužiai ar pildomos šaldytuvo atsargos. Atrodo, kad tai nerealu, bet, pasak docento Dariaus Guršnio, tokia yra netolima ateitis. Už tokį reginį namuose dėkoti reikės daiktų internetui.

Kaip sako D. Guršnys, daiktų internetas – bet kokie įrenginiai ar tiesiog daiktai, besikeičiantys informacija interneto tinklu: „Tai gali būti išmanusis telefonas ar naujesnis televizorius, kurį galime prijungti prie interneto. Apskritai, tai gali būti bet kas, nuo virdulių, šaldytuvų, skalbyklių iki kelio ženklų, gatvės šviestuvų ir net šiukšliadėžių – bet koks daiktas, prijungtas prie interneto ir siunčiantis arba priimantis tam tikrą informaciją.“

Pasak pašnekovo, daiktų internetas nėra viena konkreti technologija, kiekvienu atveju reikalingos skirtingos priemonės. „Daiktų internetas aprėpia daug atskirų technologijų. Pavyzdžiui, jei mes norime rinkti duomenis, mums reikalingi sensoriai. Turime kažkaip apdoroti informaciją iš sensorių ir perduoti į serverį. Čia mes neišsiversime be elektronikos, be telekomunikacijų“, – aiškina D. Guršnys.

Kaip teigia pašnekovas, duomenims patekus į serverį, mums reikia kai ką su jais nuveikti: „Pirmiausia, mums reikia juos apdoroti, išgauti reikalingą informaciją. Paskui – atitinkamai suformuluoti arba valdymo signalus, arba priimti kitus sprendimus. Čia atsiranda dar vienas – informacinių technologijų – sektorius. Taip pat jau girdėti pavadinimai – debesų kompiuterija, didieji duomenys ir pan. Daiktų internetas yra technologijų arba sričių tokia visuma. “

D. Guršnio tvirtinimu, susiduriama ir su tam tikromis problemomis. „Daiktų internetas nėra pats saugiausias dalykas pasaulyje. Prie interneto prijungti daiktai labai lengvai gali tapti atakos objektais. Todėl reikia išspręsti daug klausimų, kaip tuos daiktus apsaugoti, kaip visą daiktų interneto tinklą padaryti atsparų atakoms. Tikėtina, kad nemažai sensorių, renkančių informaciją apie miškų gaisringumą, turėtų būti maitinami iš baterijų, o piktavaliai galėtų priversti tuos sensorius pernelyg greitai išeikvoti baterijas“, – sako specialistas.

Nauda – didesnė nei pavojai

Būtent saugumo problemą, kaip didžiausią 2017–2018 m. daiktų interneto iššūkį, išskiria Amerikos tyrimų kompanija „Gartner“. D. Guršnys, aptardamas kitas problemas, tikina, kad ateityje bus matoma bėda dėl duomenų kiekio: „Didelis daiktų kiekis į serverius atsiunčia didelį informacijos kiekį. Todėl reikia rasti būdų, kaip tą informacijos kiekį suvaldyti, apdoroti, kaip iš to kiekio išgauti visą reikalingą informaciją.“

Dar vienas iššūkis, anot D. Guršnio, yra standartai. „Daiktų interneto sąvoka – gana nauja. Nors dauguma įvairių pasaulio įmonių jau dabar kuria savo sprendimus, skirtus daiktų internetui vystyti, kiekviena kompanija tuos sprendimus interpretuoja savaip. Standartų, nurodančių, koks yra daiktų internetas, dar neturime“, – tvirtina pašnekovas.

D. Guršnio nuomone, konkreti daiktų interneto nauda – didesnė nei kylantys pavojai: „Jei vienas iš daiktų interneto daiktų būtų šiukšliadėžės, miesto ūkio tarnybos visad žinotų, kiek tos šiukšliadėžės prisipildžiusios. Sunkvežimiai, išvežantys šiukšles, būtų taip optimizuoti, kad sutaupytų laiko ir maksimaliai greitai išvežtų šiukšles.“

Pašnekovas aiškina, kad net paskutiniai įvykiai Vilniuje, kai įvyko avarija dėl nuotekų vamzdžių, galėjo būti kitokie dėl daiktų interneto. „Jei miestiečių skalbyklės būtų buvusios išmanios ir prijungtos prie interneto, krizių valdymo centas būtų galėjęs suformuoti joms tam tikras komandas. Tai būtų atidėtas skalbimas arba pasirinkta ekonomiškesnė programa, naudojanti mažiau vandens“, – teigia jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių