Lietuvoje daugėja įmonių, kuriuos deklaruoja socialinę atsakomybę. Tačiau specialistai pabrėžia, kad dėmesys šiai sričiai šalyje dar nėra pakankamas. Socialiai atsakingo verslo realijos, nauda, problemos bus analizuojamos konferencijoje „Atsakingo verslo link“.

Atsakomybė dar pamirštama

Verslo pokyčių konferencija „Atsakingo verslo link“ – vienas tarptautinės parodos „Individuali statyba 2015“, kuri „Švyturio arenoje“ prasidės balandžio 16-ąją, renginių.

Parodą organizuojančios įmonės „Expo Vakarai“ direktorius Saulius Savickis pabrėžė, kad kalbėti apie socialiai atsakingą verslą, jį skatinti, analizuoti situaciją yra būtina.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad Jungtinių tautų socialiai atsakingo verslo judėjimas į Lietuvą atkeliavo prieš dešimtmetį, tačiau vos šimtas iš 65 tūkst. šalyje veikiančių įmonių deklaravo socialinį atsakingumą.

„Ši konferencija yra pagrindinė parodos „Individuali statyba 2015“ naujovė. Mes pasisakome už socialiai atsakingą verslą. Tad kartu su partneriais ir kilo mintis organizuoti tokį renginį“, – tvirtino vadovas.

Vienas iš konferencijos organizatorių, Klaipėdos valstybinės kolegijos Taikomosios mokslinės veiklos centro vadovas dr. Arūnas Tuzikas tvirtino, kad renginio metu bus siekiama ne tik apžvelgti atsakingo verslo situaciją Lietuvoje, bet ir atskleisti, kodėl įmonė turėtų orientuoti savo veiklą į atsakingumo kultūrą, labiau puoselėti socialines tradicijas, o ne vien siekti didžiausio pelno.

Įvardys teikiamą naudą

Konferencijoje bus aiškinama, kokią naudą atsakingas verslas teikia pačioms įmonėms, šaliai, miestui ar gyventojams. A.Tuziko teigimu, pastaroji gali būti keleriopa.

„Socialinis atsakingumas tiesiogiai ar netiesiogiai atsiliepia įmonės komercijai. Bendrovės iš idėjos gali padėti klestėti savo miestui, siekti, kad jame būtų gera gyventi. Įdarbinus neįgaliuosius, deklaruoji socialinę atsakomybę, tačiau gauni tam tikras kompensacijas iš valstybės“, – sakė A.Tuzikas.

Renginio metu bus atskleistos problemos, su kuriomis susiduriama šioje srityje. Vyks diskusija, ar įmonė puoselėti atsakingą verslą turėtų tik savo pastangomis, ar prie to turėtų prisidėti ir valstybė. Bus kalbama ir apie investicijas į atsakingą energetiką, žaliąsias technologijas.

Pranešimus skaitys mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai, kurie pasiryžę spręsti šalies nūdienos ir ateities gerovės užtikrinimo uždavinius, galintys pateikti konkrečių pavyzdžių ir pasidalyti savo patirtimi.

Turi ne tik skaičiuoti pelną

Vienas iš konferencijos dalyvių prof. dr. Stasys Paulauskas atkreipė dėmesį, kad neatsakingą verslo veiklą lėmė neriboti ekonominio augimo siekiai, o tai privedė žmoniją prie klimato kaitos, gyvenamosios aplinkos užterštumo ir gyvybės naikinimo.

Pastaraisiais dešimtmečiais ekonomikos kultūrą imtasi keisti į darnaus vystymosi požiūrių visumą. Taip siekiama suderinti ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinius prioritetus.

„Atsakingumo kultūra – tai toks pasiektas verslo ir gyvenimo būdas, kada suvokiama ir prisiimama atsakomybė prieš dabarties ir ateities kartas už savo poveikį gamtai ir žmonėms“, – pabrėžė pranešėjas.

Anot S.Paulausko, atsakomybės išugdyti neįmanoma. Tai gali padaryti tik pats veikiantis asmuo. Tam pirmiausia reikia įsisavinti globalų mąstymą, gebėjimą įsivaizduoti savo veikos poveikį aplinkai, žmonėms dabar ir ateityje bei nuolat tobulinti save, kad neperkeltume savo problemų kitiems.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, kiekviena save gerbianti įmonė privalo skaičiuoti ne tik pelną, bet skirti deramą dėmesį miestui bei gyventojams.

„Džiugu matyti, kad vis daugiau verslo sektoriaus atstovų atsigręžia į socialinė atsakomybę, tačiau šis dėmesys turėtų būti svaresnis“, – tvirtino A.Vaitkus.

Nori priminti problemas

Konferencijos metu socialiai aktyvūs klaipėdiečiai pristatys kartu su profesionaliais menininkais sukurtas menines instaliacijas, iliustruojančias konferencijos temas.

Iliustracijomis buvo išreikštas požiūris į atsakingo verslo problematiką eilinių miestiečių akimis.

Trijų dienų dirbtuves, kuriuose buvo kuriami plakatai, rengė Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras. Jose buvo kviečiami dalyvauti visi miestiečiai. Norinčiųjų atsirado penki.

Dalyvauti dirbtuvėse buvo pakviesti ir profesionalūs plakatų, skrajučių kūrėjai iš Kauno.

Pasak Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kiemo Kultūrinės veiklos vadybininkės edukacijai Ingos Norkūnienės, pirmiausia buvo diskutuojama, kaip kiekvienas supranta atsakingą verslą. Dalyviai dalijosi patirtimi, pabrėžė verslo sritis, kuriose labiausiai trūksta atsakingumo.

„Diskusijų metu buvo išgrynintos kelios pagrindinės temos: aplinkosauga, socialinė atskirtis, šešėlinė ekonomika. Šias problemas visi žino, tačiau kartais jas užgožia kiti dalykai. Plakatais siekėme, kad žmonės į jas atkreiptų dėmesį“, – pasakojo I.Norkūnienė.