Darbo rinkoje – svečiai

Pernai spalio pabaigoje Užimtumo tarnyba paviešino trūkstamų profesijų sąrašą 2022 metams, jis papildytas daugiau nei 80 naujų profesijų.

Teigiama, kad sudarant sąrašą dalyvavo darbdaviai, asocijuotos struktūros, profesinės sąjungos ir kiti suinteresuoti asmenys, kurie tarnybai galėjo pasiūlyti įtraukti papildomas profesijas.

Esą sąrašas sudarytas įvertinus gautą informaciją apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, investicijas, naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus ir t. t.

Iš viso 2022 m. sąraše – 163 profesijos, iš kurių 58 priklauso statybos, 93 – pramonės, 4 – paslaugų ir 8 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriams.

Šis sąrašas aktualus į Lietuvą dirbti atvykstantiems užsieniečiams – jei jų profesija įtraukta, jie gali atvykti dirbti supaprastinta tvarka.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. pradėta taikyti kvota trečiųjų šalių užsieniečiams, atvykdavusiems į Lietuvą dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.

Pernai nustatyta kvota, supaprastinta tvarka leidusi įdarbinti 32,2 tūkst. užsieniečių pagal 96 profesijas (paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio srityse).

Buvo įdarbinta beveik 31 tūkst. atvykėlių.

Pernai Lietuvos darbo rinka daugiausia pasipildė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais (21,7 tūkst.), virėjais (1,3 tūkst.), elektromonteriais (581), taip pat pakavimo įrangos operatoriais (503) ir kt.

Remiantis naujausia tvarka, šiemet kvotos leidžia įdarbinti 35,6 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą.

Užimtumo tarnyba šiais metais iki vasario 17 d. jau išdavė atitinkamus dokumentus, leidžiančius 1 439 užsieniečiams (trečiųjų šalių piliečiams) dirbti Lietuvoje.

Šiuo metu aišku viena, kad tiek statybos, tiek pramonės sektoriuose visų specialybių darbuotojų trūksta. Tad kodėl, sudarant tuos sąrašus, nedalyvauja patys statybininkai, nes tai trukdo verslui normaliai dirbti ir uždirbti?

Sąrašus sudaro profanai?

Vienos stambiausių Lietuvoje statybos kompanijų atstovas Gintaras tikino nesuprantąs, kokiu principu vadovaujasi Užimtumo tarnyba, sudarinėjanti trūkstamų profesijų sąrašą.

"Pradėkime nuo pavyzdžių, kaip atsirado Lietuvoje trūkstamų profesijų "Statybos sektoriuje" sąrašas, kuriame 29 numeriu įrašytas laivo vamzdyno tiesėjas. Nesu matęs laivo, sumūryto iš plytų. Dar vienas "stebuklas" – Lietuvoje trūkstamų profesijų sąraše buvo pastolininkas ir pastolių statytojas. Tai yra dvi skirtingos profesijos? Protu nesuvokiama, kam reikia jas dubliuoti ir ką tai reiškia? Tai yra tas pats kaip grindų plovėjas ir grindų valytoja", – ironizavo Gintaras.

Lietuvoje trūkstamų profesijų sąraše "Pramonės sektoriuje" 82 numeriu įrašyti metalo konstrukcijų surinkėjai, bet esą į "Statybos sektoriaus" sąrašą jie neįtraukti, nors faktiškai visų didesnių pastatų, sandėlių, parduotuvių ir kitų statinių stogų konstrukcijos yra metalinės.

"Lietuvoje trūkstamų profesijų "Statybos sektoriaus" sąrašo viršūnėje pirmuoju numeriu įrašytas plataus profilio statybininkas. Kas tai yra? Gal specialistas, kurio diplome įrašyta, kad jis moka išpilti pamatus, pastatyti namo sienas, sumontuoti stogą ir jį uždengti, padaryti vidinę apdailą, sukurti vidaus interjero dizainą, sumontuoti santechniką, instaliuoti elektrą, įvesti šilumos sistemą, sutvarkyti namo aplinką?" – nesiliovė stebėtis statybų kompanijos atstovas.

O esą oficialaus šio trūkstamų profesijų sąrašo vertimo į rusų kalbą geriau jau visai nebūtų skelbę, nes tai – gėda valstybės tarnautojų vardui.

"Šiuo metu aišku viena, kad tiek statybos, tiek pramonės sektoriuose visų specialybių darbuotojų trūksta. Tad kodėl, sudarant tuos sąrašus, nedalyvauja patys statybininkai, nes tai trukdo verslui normaliai dirbti ir uždirbti?" – klausė Gintaras.

Turi savo motyvų

Užimtumo tarnyba paaiškino, jog tam, kad profesija patektų į nurodytą sąrašą, pagal nustatytą tvarką, ji turi atitikti tam tikrus kriterijus.

Pirmiausia, registruota profesijos darbo jėgos paklausa pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuose per metus turėtų viršyti darbo pasiūlą ne mažiau kaip du kartus, o paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip penkis kartus.

"Užimtumo tarnyba, įvertinusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktas rekomendacijas, parengia trūkstamų profesijų sąrašo projektą, kuris penkias dienas prieš tvirtinimą yra viešai skelbiamas Užimtumo tarnybos interneto svetainėje, kad darbdaviai ir kiti suinteresuoti asmenys galėtų pateikti motyvuotą bei pagrįstą informaciją apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, apie investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus ir siūlyti įtraukti papildomas profesijas", – patikino Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Po to, įvertinus gautą informaciją bei patikrinus, ar siūlomos profesijos atitinka nurodytus kriterijus, priimamas galutinis sprendimas dėl profesijos įtraukimo į trūkstamų profesijų sąrašą. Sąrašas patvirtinamas Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu.

"Iš 163 į trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktų profesijų 138 yra unikalios, o 25 dubliuojasi, t. y. jų trūksta ne tik viename iš ekonominės veiklos sektorių. Į nurodytą sąrašą yra įtraukta laivo vamzdyno įrengėjo profesija, kuri pagal nustatytus kriterijus pagrįstai yra nurodyta kaip trūkstama dviejuose sektoriuose – statybos ir pramonės", – paaiškino M.Jankauskienė.

Iš 163 į trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktų profesijų 138 yra unikalios, o 25 dubliuojasi, t. y. jų trūksta ne tik viename iš ekonominės veiklos sektorių.

Pirminė paskirtis ne ta

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad profsąjungos iš viso prieštaravo tokiam sąrašui, teigdamos, jog žemos kvalifikacijos specialybių nereikėtų rašyti į trūkstamų profesijų sąrašą.

"Juk tas sąrašas skirtas visai ne tam. Pirminis jo sudarymo tikslas buvo į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos, ypatingų sugebėjimų turinčius darbuotojus, kuriuos Lietuvoje sunku paruošti. Jeigu tokių darbuotojų trūksta ir pas mus jų negalime paruošti, galime juos pasikviesti iš kitų šalių. Tokia praktika taikoma visame pasaulyje, tačiau darbdaviai, tuo naudodamiesi, staiga praplečia trūkstamų darbuotojų sąrašą iki žemiausios grandies", – kalbėjo I.Ruginienė.

Požiūris: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės I.Ruginienės įsitikinimu, šalies darbdaviai galėtų mažiau dairytis darbuotojų svečiose šalyse, o geriau įdarbintų savus bedarbius. J. Elinsko / BNS nuotr.

Pasak profsąjungų atstovės, Užimtumo tarnyba sudaro tokį sąrašą, kad paskui būtų galima įsileisti darbuotojus iš trečiųjų šalių.

"Sąraše yra tokių profesijų, kur užtenka kelių valandų ar dienų, kad būtų perkvalifikuotas darbuotojas. Ar tokią profesiją galima vadinti trūkstama? Sakyčiau, kad ne. Dar labiau mus šokiravo Trišalės tarybos posėdis, iš kur mus pasiekė gana skandalinga informacija. Pasirodo, Verslo taryba dar rudenį įtikino premjerę, kad reikėtų leisti lengviau įsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Tuo pagrindu Vyriausybė pradėjo labai intensyviai dirbti, ruošiami įstatymų pakeitimai tuo klausimu", – tvirtino I.Ruginienė.

Nori pigių darbuotojų

Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, Lietuvoje šiuo metu yra beveik 177 tūkst. registruotų bedarbių, o laisvų darbo vietų yra apie 40 tūkst.

Tai yra daugiau nei 6 žmonės pretenduoja į vieną laisvą darbo vietą.

Jau pasigirdo darbdavių prašymas atsivežti darbuotojus iš Vidurio Azijos šalių, kurie nei rusų, nei anglų kalbų nemoka.

"Ar tai reiškia, kad trūksta darbuotojų? Iš tos statistikos matome, jog šansų susirasti darbą iš 10 darbuotojų yra tik keturiems. Tai kaip tada dėl darbuotojų trūkumo? Į mus ne kartą kreipėsi žmonės, kurie transporto sektoriuje negali rasti darbo, nors įmonės skelbia, kad turi daug laisvų darbo vietų. Jiems nedviprasmiškai sakoma, kad lietuvių nelabai pageidauja. Prisidengiama tuo, kad ES reikalavimai visiems vienodi ir atlyginimas negali būti mažesnis nei kitose Europos valstybėse", – pasakojo I.Ruginienė.

O esą atvykėliai iš trečiųjų šalių per daug klausimų darbdaviui nekelia, dirba viršvalandžius ir už gerokai mažesnę algą, o vietiniai yra gana gerai susipažinę su Darbo kodeksu, o tai ne visada paranku darbdaviui.

Teigiama, kad net ir ukrainiečiai su baltarusiais nelabai pageidaujami, nes jie gana išprusę ir moka reikalauti savo teisių.

"Todėl jau pasigirdo darbdavių prašymas atsivežti darbuotojus iš Vidurio Azijos šalių, kurie nei rusų, nei anglų kalbų nemoka. Tai oficialiai išgirdome Trišalėje taryboje. Mūsų žiniomis, jie jau yra vežami. Tačiau Vyriausybė iš karto su tuo nesutiko, teigė, kad dar svarstys. Nesakau, kad reikia užsidaryti ir nieko neįsileisti. Mes vakuume tikrai neišgyvensime, bet mūsų tikslas, kad Lietuvoje dirbti būtų patrauklu ne tik trečiųjų šalių, bet ir Vakarų Europos darbuotojams. Kodėl jie pas mus nevažiuoja? Nes niekas nenori dirbti tokiomis sąlygomis, kokias jiems šiandien siūlo darbdaviai. Ir tai ne pastarojo pusmečio problema", – tikino I.Ruginienė.

Profsąjungos atstovės teigimu, Lietuvos darbdaviai, siekdami darbuotojų lojalumo, turėtų gerinti darbo sąlygas ir kelti atlyginimus, tačiau to daryti nelabai nori.

"Taip buvo ir 2007 m., kada kai kuriose darbovietėse atsirado nemokamas maitinimas, nes trūko darbuotojų. Dabar situacija panaši. Darbdaviui reikia kelti standartus, o kaip tai daroma? Tam tikrą pinigų sumą jam reikėtų atseikėti iš savo pelno, bet visada yra aplinkinis kelias – pasilikti pelną ir atsivežti darbuotoją iš trečiosios šalies, kuris galbūt tokių reikalavimų nekels. Šiandien darbdaviai renkasi būtent šitą kelią, kuris pigesnis. Ir nereikia būti naiviems – darbdavys yra orientuotas į pelną, jis visada sieks pigesnės, paklusnios ir ramios darbo jėgos", – dėstė I.Ruginienė.

Užimtumo tarnybos duomenys

Ir nereikia būti naiviems – darbdavys yra orientuotas į pelną, jis visada sieks pigesnės, paklusnios ir ramios darbo jėgos.

Vasario 15 d. registruota 2,3 tūkst. laisvų darbo vietų įmonėse, kurių pagrindinė veikla – statyba. Vilniaus apskrityje statybose yra 25 proc. arba 511 laisvų darbo vietų. Kiek mažiau nei penktadalis (19 proc. arba 386) – Klaipėdos apskrityje, 17 proc. arba 351 laisva darbo vieta statybų sektoriuje yra Kauno apskrityje.

Ieško darbo 185 akmenų mūrininkai, akmenskaldžiai ir akmentašiai, o pasiūlymų jiems yra tik 8.

1 644 dailidės ir staliai siūlo savo paslaugas, tačiau laisvų darbo vietų yra tik 394.

2 754 dažytojai ir panašių specialybių darbininkai yra be darbo, o laisvų šių darbo vietų yra 201.

Darbo ieško 938 plytų mūrininkai, o pasiūlymų jiems yra 278.

Nekvalifikuotiems statybų darbininkams registruota 110 darbo pasiūlymų, o tokio darbo pageidaujančių asmenų yra 3,3 tūkst.

Taip pat registruoti 57 darbo pasiūlymai statybos vadovams, 17 – statybos darbų meistrams ir brigadininkams, 58 – statybos inžinieriams, 19 – statybos inžinerijos technikams.