- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,16 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) – 2,4 proc. daugiau nei paskutinįjį 2023-ųjų ketvirtį ir 10,3 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2,25 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 2,1 proc. mažiau nei paskutinįjį 2023-iųjų ketvirtį ir 12,7 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, privačiame – 2,12 tūkst. eurų – atitinkamai 4,5 ir 9,3 proc. daugiau, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Realusis darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo 2 proc.: viešajame sektoriuje mažėjo 2,1 proc., privačiame – padidėjo 4,1 procento.
Per metus jis padidėjo 8,9 proc.: viešajame sektoriuje – 11 proc., privačiajame – 8,2 proc.
Vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 7,4 proc. finansinės ir draudimo srityse iki 13,8 proc. žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos srityse.
Vidutinis užmokestis „į rankas“ sausį–kovą siekė 1,33 tūkst. eurų – 2,2 proc. daugiau nei spalį–gruodį ir 9,4 proc. daugiau nei prieš metus: viešajame sektoriuje jis mažėjo 1,9 proc. iki 1,38 tūkst. eurų, privačiame – augo 4,3 proc. iki 1,31 tūkst. eurų.
Per metus vidutinis užmokestis „į rankas“ viešajame sektoriuje augo 11,6 proc., privačiajame – 8,7 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo sausio 1 dienos padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Realiojo darbo užmokesčio padidėjimą lėmė spartesnis nei vartotojų kainų neto darbo užmokesčio augimas.
Metiniams darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo sausio padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...