LBA kviečia valdžią stiprinti sankcionuojamų prekių judėjimą per Lietuvą, griežtinti jų reguliavimą nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu, skirti papildomų resursų stiprinti verslo priežiūrą šioje srityje.

Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad sankcijų apėjimo požymis yra augantis reeksportas į šalis, kurios siejamos su Rusija ir Baltarusija.

„Jų (sankcijų – BNS) vengimo ar apėjimo atvejų per pastaruosius metus stipriai išaugo. Išsiskiriame ir kaip šalis, kurioje reeksportas, siejamas su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis, reikšmingai auga. Tai kelia grėsmę Lietuvos, jos nacionalinių institucijų ir atskirų verslo sektorių reputacijai“, – LBA pranešime sakė E. Čipkutė.

Asociacija atkreipia dėmesį, jog pareiga ir atsakomybė įgyvendinant sankcijas siejama tik su finansų įstaigomis, kontroliuojančiomis mokėjimus, tačiau vien tai negali užkirsti sankcijų apėjimo schemų importo-eksporto srityje.

„Nekontroliuodama verslo subjektų dalyvavimo šiose schemose, Lietuva kuria geopolitinę grėsmę. Be to, finansų įstaigų procedūros neretai verslo atstovų vertinamos nesupratingai. Pasitaiko ir situacijų, kad šie informacijos apie gabenamas prekes bei galutinį jų panaudojimą neturi, ją slepia arba vengia pateikti, galimai klastoja dokumentus“, – teigiama rašte.

Dauguma atvejų dvejopos paskirties ir sankcionuotos prekės per Lietuvą reeksportuojamos iš svetur, todėl, LBA manymu, Lietuva gali pelnyti agresorių tarpininko reputaciją ES.

„Taip Lietuva rizikuoja susikurti reputaciją Europos Sąjungos pilkosios zonos, kurios verslas tarpininkauja ar tiesiogiai gabena prekes į agresorėms draugiškas valstybes, o per jas – galimai į Rusiją ir Baltarusiją“, – teigiama LBA rašte, kurį asociacija ketvirtadienį išsiuntė Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai bei Lietuvos bankui.

Eksporto pokyčių vertinimas, atliktas remiantis viešais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, atskleidė, kaip per pastaruosius metus pakito dvejopos paskirties ir sankcionuotų prekių keliai per Lietuvą: pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, eksportas į Rusiją labai sumažėjo, tuo metu į Kirgiziją, Kazachstaną ir Armėniją – išaugo.

LBA teigia, kad panašios tendencijos būdingos visam Lietuvos eksportui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios:  eksportas į Kirgiziją pirmąjį ketvirtį išaugo net 19,3 karto, Armėniją – 10 kartų, Sakartvelą – 3 kartus, Kazachstaną – 1,6 karto, Tadžikistaną – 1,4 karto.

Be to, per metus padidėjo eksportas į Uzbekistaną (86 proc.), Azerbaidžaną (74 proc.), Turkiją (63 proc.), Serbiją (57 proc.), Moldovą (32 proc.) ir Jungtinius Arabų Emyratus (25 proc.).