- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai mato naujų butų pasiūlos trūkumą trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet tikisi, kad jų per ateinančius dvylika mėnesių bus pastatyta daugiau, rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa.
Rinkoje – augimo lūkesčiai
"Netikėtai aukštas būsto rinkos aktyvumas šių metų pradžioje įkvėpė optimizmo NT rinkos dalyviams – padidėjo kainų augimo lūkesčiai, kuriuos pakurstė ir apklausos dalyvių įvardijamas naujo būsto pasiūlos trūkumas didmiesčiuose. Vis dėlto dauguma apklaustų NT rinkos dalyvių prognozuoja, kad šiemet naujų butų bus pastatyta daugiau nei pernai", – sako Nora Marija Laurinaitytė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė.
Dauguma apklausos dalyvių mano, kad per ateinančius dvylika mėnesių naujų butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kils. Kainų augimo lūkesčius šių miestų centruose nurodė atitinkamai 87, 80 ir 100, o gyvenamuosiuose rajonuose – atitinkamai 87, 60, ir 100 proc. apklaustųjų. Tai gerokai optimistiškesni lūkesčiai nei pernai vasarą – per šį laikotarpį manančiųjų, kad trijuose didžiuosiuose miestuose esančių naujų butų kainos per ateinančius dvylika mėnesių pakils, dalis padidėjo 40–80 proc.
Dauguma apklausos dalyvių mano, kad per ateinančius dvylika mėnesių naujų butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kils.
NT rinkos dalyviai nurodė paklausos struktūros pokyčius sostinėje. Jų teigimu, Vilniuje perkama daugiau erdvesnių butų, perkantys nuomai vis dažniau turi visą reikiamą sumą iš asmeninių lėšų. Kad tipinis naujų butų pirkėjas Vilniuje keičiasi, nurodė beveik pusė (47 proc.) apklausos dalyvių. Kaip pagrindinę besikeičiančio naujų butų pirkėjo Vilniuje paveikslo priežastį respondentai įvardijo išaugusį didesnio būsto ploto poreikį – pirkėjai ieško butų su daugiau kambarių arba tokio išplanavimo, kuris sudarytų galimybę įsirengti biurą namuose. Taip pat respondentai nurodė, kad išaugo perkančiųjų pirmą butą investicijai dalis, ir šie pirkėjai būstą investicijai įsigyja nuosavomis lėšomis, t.y. be banko paskolos.
Kaune ir Klaipėdoje tokių struktūros pokyčių kol kas dar neįžvelgiama. Investuojančiųjų į naujų butų nuomą dalis padidėjo ir pasiekė lygį, buvusį iki pandemijos. Apklausos dalyvių nuomone, kas ketvirtą butą trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose įsigijo investuojantieji į būstą nuomai.
Beje, paskolos būstui įsigyti sudaro beveik pusę viso kredito įstaigų suteiktų paskolų privačiam ne finansų sektoriui portfelio. Lietuvos bankas reguliariai stebi situaciją NT rinkoje, vertina jos naujausias tendencijas (NT rinkos dalyvių apklausa yra NT rinkos stebėsenos priemonė).
Pesimizmas dėl komercinio NT
Gerokai santūriau NT rinkos dalyviai vertino komercinio NT rinkos perspektyvas. Dauguma apklaustųjų tikėjosi, kad per ateinančius dvylika mėnesių pagal naujas sutartis bus išnuomota mažiau modernių biurų ploto nei per ankstesnius dvylika mėnesių. Kad jo bus išnuomota mažiau Vilniuje, manė 53 proc. respondentų. Kad per ateinančius dvylika mėnesių A klasės biurų nuomos kainos Vilniuje sumažės, prognozavo 33, B klasės – 47 proc. respondentų. Palyginti su ankstesne apklausa, kainų lūkesčiai šiek tiek pagerėjo – prieš pusmetį biurų nuomos kainų kritimo tikėjosi atitinkamai 46 ir 58 proc. apklaustų rinkos dalyvių.
Po koronaviruso protrūkio skolintis bankuose investicijoms į prekybines patalpas tapo sunkiau ir buvo labiau juntamas skolinimo sąlygų griežtėjimas. Visi NT rinkos dalyviai nurodė, kad nuo 2020 m. kovo bankuose skolinimosi investicijoms į prekybinių patalpų plėtrą arba įsigijimą Vilniuje sąlygos sugriežtėjo (27 proc. daugiau nei prieš metus vykdytos apklausos metu). Skolinimo investicijoms į biurų ir sandėlių plėtrą ir įsigijimą sąlygas apklausos respondentai vertino panašiai kaip ir prieš COVID-19 pandemiją.
Statybos per metus pabrango
Pasak Statistikos departamento, statybos Lietuvoje kovo mėnesį, palyginti su 2020-ųjų kovu, pabrango 1,8 proc. Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu, – statybos kainos padidėjo 0,4 proc.
Metinį statybos kainų augimą, pasak statistikų, lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio augimas 1,7 proc., statybinių medžiagų ir gaminių kainų bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos padidėjimas atitinkamai 1,4 proc. ir 1 proc.
Iš statinių per metus labiausiai pabrango negyvenamųjų namų statyba – 2,9 proc. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 2,3 proc., inžinerinių statinių – 0,6 proc.
Mėnesinį statybos kainų augimą lėmė 1,3 proc. padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos bei 1,9 proc. sumažėjęs vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia pabrango izoliacinės medžiagos (4,8 proc.) bei metalo gaminiai (2,9 proc.).
Iš statinių per mėnesį daugiausia – 0,9 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 0,4 proc., o inžinerinių statinių sumažėjo 0,1 proc. Pastatų remontas per metus pabrango 1,4 proc., per mėnesį pastatų remonto kainos nepakito.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
Prezidentas susitiks su kandidatais į energetikos ir kultūros ministrus2
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrų postus, pirmadienį jis susitiks su pretendentais į Energetikos ir Kultūros ministerijų vadovus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?24
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės10
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...