- Vytautas Dumbliauskas / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu didžiųjų degalinių tinklų švieslentėse benzino kainos keliais centais viršija 1,40 Eur, dyzelinas – kiek pigesnis. Mažųjų tinklų švieslentės akį džiugina labiau. Čia dyzelinas nesiekia nė 1,30 Eur. Benzinas irgi vos keliais centais brangesnis.
Tačiau dar trečiadienį ryte panašius, akiai malonius skaičius, vairuotojai matė ir didžiųjų degalinių švieslentėse. Tokie kainų šuoliai nepraslysta ir pro žmonių akis.
Degalų gamintojai ir didmenininkai gūžčioja pečiais. Esą tiek benzino, tiek dyzelino kainos stabiliai po truputį mažėja jau nuo vasaros pradžios. Dabar dyzeliną mažmenininkai gali nusipirkti už 1,20 Eur, o benziną už 1,36 Eur.
„Liepos mėnesį turėjome, sakykime, dyzeliną, kuris kainavo 1,60–1,65 Eur didmenoje su visais mokesčiais, tai šiuo metu, matyt, didmenininkai gali nusipirkti ir už 1,20 Eur“, – aiškino „ORLEN Lietuva“ pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas.
Tai nėra tiesioginė koreliacija, kad jei degalai atpigo didmenoje, jie iš karto pasiekė ir mažmeną.
„Jeigu pasižiūrėtume į didžiųjų degalinių švieslentes, tai kainos kai kurių rūšių –iki 1,46 Eur, tai reiškia, kad 0,27 Eur nuo litro eina į įmonės kasą. Na, o mažieji palaiko kainą nuo 1,28 iki 1,35 Eur“, – teigė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainos degalinėse ne visada atspindi gamyklos kainas.
„Įtaką į vienos ar kelių dienų kainą didmenoje ir mažmenoje veikia skirtingi faktoriai. Tai nėra tiesioginė koreliacija, kad jei degalai atpigo didmenoje, jie iš karto pasiekė ir mažmeną“, – nurodė R. Morkvėnas.
Kodėl kainos degalinėse šokinėja, objektyvių priežasčių nemato ir naftos produktais prekiaujančias įmones vienijančių asociacijų vadovai. Nafta esą po truputį pinga, tiekimo grandinėje trukdžių taip pat nebūta.
„Ne, dešimtimis centų tokių šokinėjimų bent jau dabar nesimato. Tie smulkūs kainų pokyčiai degalinių lentose yra galbūt laikini, o galutinė kaina formuojasi priklausomai nuo tų pačių rinkos dalyvių marketinginių niuansų, ką jie turi pas save susikūrę vietoje“, – pabrėžė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys.
„Turbūt priežasčių reikėtų ieškoti tam tikrų rinkos dalyvių veikloje, bandymais kažkokią tai pritaikyti kainodarą, kadangi mažmeninė degalų rinka yra konkurencinga, joje daug dalyvių, tai, be abejo, vieni kitų kainas seka“, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau kainas stebinčio portalo vadovas mato paprastą priežastį, kodėl vieną dieną didžiuosiuose tinkluose degalų kainos vienos, kitą jau kardinaliai kitos.
„Bent jau didžiosiose degalinėse mes matome, kad mažėjimas įvyko dėl tam tikro akcijų paskelbimo ir atitinkamai jų didžiųjų konkurentų sureagavimo. Kai akcija baigėsi, kaina vėl pašoko aukštyn“, – tikino A. Vizickas.
Esą didieji konkuruoja tarpusavyje, o į mažųjų siūlomas kainas nelabai ir žiūri.
„Kaip matome, iš tikrųjų ne konkurencija ir žaliavos daro įtaką toms kainoms, o tam tikri kainų nustatymai iš kabinetų“, – kalbėjo A. Vizickas.
Artimiausioje ateityje kainos turėtų išlikti panašios, tačiau kitąmet dėl lėšų gynybai didinant akcizus degalų kainos šoktels kaip reikiant. Maždaug 0,07 Eur už litrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP1
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą2
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...