Šiomis dienomis vėl šliūkštelėta alyvos į aludarių ir stipriųjų gėrimų gamintojų konfliktą. Pastarieji ketina spausti valdžią mažinti akcizus, o alaus gamintojai juo kaltina skleidžiant dezinformaciją.

Keičiasi pareiškimais

Gamyklas stabdantys degtindariai su pavydu žvilgčioja į mažesnius akcizus mokančius aludarius. Šie atsikerta taip pat išgyvenantys krizę ir konkurentus ragina nemanipuliuoti statistiniais duomenimis. Nebe pirmus metus nesutariančius gamintojus dar labiau sukiršino nuo sausio 1-osios pakelti mokesčiai: alaus akcizas padidintas 10 proc., stipriųjų gėrimų – 15 proc.

Lietuvos aludarių asociacija (LAA) vakar išplatino pareiškimą, kuriame griežtai kritikuojama pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžiusi stipriojo alkoholio gamintojų užsakyta informacija apie esą aludariams naudingą valstybės akcizų politiką. Degtindariai skundėsi diferencijuotu akcizų didinimu ir mėgino įrodyti, jog natūraliai fermentuotų gėrimų gamintojai ir pardavėjai sužlugdys jų verslą.

Lentynose vaizdas kitoks

"Nesinori svaidytis viešais pareiškimais, tačiau Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos viešųjų ryšių kampanija peržengė bet kokias ribas. Degtinės gamintojai netgi nesibodi pernai užfiksuotą alkoholio vartojimo mažėjimą vaizduoti kaip nacionalinę nelaimę. Deja, nelaimė yra kitur. Oficialūs rinkos tyrimų bendrovių ir valstybės institucijų duomenys rodo tą patį – nepaisant nedidelių pokyčių, stipriojo alkoholio Lietuvoje vis dar suvartojama nenormaliai daug", – teigė LAA prezidentas Saulius Galadauskas.

Alaus gamintojai pripažino, kad padidinti akcizai nurėžė degtinės pardavimo apimtį, kuri pernai mažėjo sparčiau nei alaus pardavimas. Tačiau to esą nereikėtų pervertinti, nes panagrinėjus akcizų didinimo ypatumus aiškėja niuansai, apie kuriuos degtindariai apskritai nekalba. Pernai alaus akcizas didėjo 10 proc., o degtinės – 20 proc. Alaus akcizas nuo šių metų sausio buvo padidintas dar 10 proc., o degtinės – 15 proc. Tačiau panaikinus akcizo lengvatas mažiesiems aludariams šis mokestis pastariesiems didėjo net 120 proc., o natūralios fermentacijos sidro akcizas šoktelėjo 20 proc.

"Tačiau akcizo santykis neatsispindi lentynose – parduotuvėse stipriųjų gėrimų siūloma daugiau nei alaus. Tai liudija ir statistiniai duomenys – Lietuvoje degtinės išgeriama daugiau nei Rusijoje", – aiškino S.Galadauskas.

Papildomi milijonai – absurdas

"Degtindarių teiginius apie galimybę padidinti alaus akcizą ir papildomai iš aludarių surinkti dar 593 mln. litų, kai visos alaus pramonės apyvarta siekia 750 mln. litų, vertiname kaip absurdą ir visuomenės mulkinimą, – teigė S.Galadauskas. – Jeigu toks siūlymas virstų įstatymu, alus brangtų ne procentais, o kartais."

Jis ragino paskaičiuoti, kiek parduotuvėje kainuoja vienas laipsnis alaus ir degtinės: "Akivaizdu, kad šis santykis yra apylygis arba vienas laipsnis degtinės yra pigesnis už alaus, vadinasi, galėtume sakyti, kad vartotojui vis dar labiau apsimoka pirkti degtinę."

Be to, anot aludarių atstovų, nereikėtų lyginti alaus ir degtinės gamybos: alus brandinamas ilgai, o dauguma stipriųjų gėrimų gamintojų atsiveža spiritą iš užsienio ir atskiedžia, nes Lietuvoje tik vienintelė "Vilniaus degtinė" turi savo spirito varyklą.

Skųstis nederėtų

Alaus gamintojai įrodinėja taip pat jaučiantys pramonės nuosmukį. Prognozuojama, kad šiemet labiausiai nukentės maždaug 60 smulkiųjų alaus daryklų, dalis jų bus priverstos užsidaryti.

"Kai visiems sunku, nedora būtų skųstis ir verkšlenti dėl mažėjančio alkoholio pardavimo. Nelegali prekyba, itin suvešėjusi ir dėl naktinės prekybos draudimo, gerokai mažina legalaus alaus pardavimą, todėl tikimės atsakingo kontroliuojančių institucijų požiūrio ir rimto darbo", – pridūrė LAA vadovas ir pateikė dar kelis skaičius. 2000–2007 m. degtinės ir likerio gaminių pardavimas augo 69 proc., alaus – 4 proc. 2008 m. visų gamintojų rodiklai smuko. Tačiau 2008 m., palyginti su 2006 m., stipriojo alkoholio pardavimas didėjo 23 proc., o alaus krito 0,3 proc.

Prašys mažinti akcizą

Visai kitus skaičius politikams ir visuomenei pasiryžę pateikti stipriųjų gėrimų gamintojų atstovai. Laurynas Vilimas, Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas, skaičiuoja, kad pernai stipriojo alkoholio pramonė iš viso akcizo sumokėjo 696 mln. litų, o alaus pramonė – tik per 130 mln. litų.

"Šiemet stipriųjų gėrimų gamintojai atsidūrė kritinėje padėtyje. Tą liudija skaičiai: pernai stipriųjų gėrimų gamintojai vien per sausį sumokėjo apie 30 mln. litų akcizo, o šiemet mūsų asociacijos įmonės sumokėjo tik apie 8 mln. litų, nors akcizas didėjo ir valstybė tikėjosi surinkti daugiau nei pernai. Taigi per metus 300 mln. litų skylė biudžete atsiras vien tik nesurinkus stipriųjų gėrimų akcizo", – prognozavo L.Vilimas.

Toks prastas akcizo surinkimas, anot pašnekovo, jau bado akis politikams ir šiems esą teks pripažinti, kad mokesčių proporcijos absurdiškos.

"Valdžios atstovams pateikiame konkrečius skaičius. Jeigu Lietuva būtų padidinusi alaus akcizą bent iki Estijos ir Lenkijos lygio, valstybė papildomai į biudžetą būtų surinkusi 140 mln. litų. Alaus, skaičiuojant litrais, Lietuvoje parduodama 6 kartus daugiau negu viso stipriojo alkoholio kartu sudėjus", – Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis rėmėsi L.Vilimas, tačiau pripažino, kad alaus stiprumas vidutiniškai siekia apie 5 proc., o stipriųjų gėrimų – 38 proc.

Artimiausiu metu Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija ketina kreiptis į šalies valdžią ir ragins mažinti akcizą iki 2007 m. lygio. Tokiam siūlymui pritartų net ir aludariai, jeigu jiems irgi būtų sumažinta mokesčių našta.