- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pirmąjį mėnesį, kuomet žmonės jau gali pareikšti savo apsisprendimą, kaip kaups pensijai ateityje, tai padarė daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų, rašoma Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos pranešime spaudai.
Šių metų pradžioje įsigaliojus Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, gyventojai, kurie dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje (pasirašė sutartis iki 2013-ųjų) nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. turi apsispręsti, ar jiems grįžti į „Sodrą“, ar toliau kaupti privačiuose pensijų fonduose ankstesnėmis sąlygomis, ar tęsti kaupimą papildomai primokant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto.
Per pirmąjį mėnesį, nuo balandžio 1 d., virš 80 tūkst. dalyvių nutarė ir toliau kaupti pensiją privačiuose fonduose, t.y. kai prie „Sodros“ pervedamos dalies į pensinius fondus mokės pats žmogus ir dar gaus skatinamąją įmoką iš valstybės (2+1+1). Dar truputį daugiau nei 2 tūkst. dalyvių nusprendė grįžti į „Sodrą“ ir pateikė pranešimą dėl pensijų įmokų sustabdymo.
„Kol kas pirmojo mėnesio duomenys rodo, kad žmonės nėra labai aktyvūs, todėl labai skatiname visus domėtis, konsultuotis ir priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo ateityje per likusius 4 mėnesius. Kadangi nėra vieno universalaus ar teisingo sprendimo visiems, todėl žmonės turi labai atsakingai įsivertinti kiekvieną galimą alternatyvą ir priimti jo situaciją geriausiai atitinkantį sprendimą. Apsispręsti gali padėti aktyvios konsultacijos bei speciali skaičiuoklė, kuri nors ir neparodys tikslios pensijos dydžio ateityje, tačiau leis įsivertinti tendencijas, kokios pensijos galima tikėtis pasirinkus vieną iš trijų variantų“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Žmonių, kurie kaupti pensijų fonduose nusprendė tik nuo šių metų, yra apie 18 tūkst. Jiems automatiškai taikoma naujoji tvarka (2+1+1).
Iš viso aktyvių pensijų kaupimo dalyvių yra beveik 1 mln. 83 tūkst.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Pramonininkai į ateitį žvelgia su nerimu: ar lietuviai turės darbo?1
Išaugusios gamybos išlaidos ir eksporto nuosmukis kelia klausimą, ar nepasipils bankrotai. Kiek gali smukti bendrasis vidaus produktas ir ar turės lietuviai darbo? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos pr...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Bendri namai – ne tik susituokus: košmaras prasideda, kai pora pasuka skirtingais keliais4
Imti paskolą nuosavam būstui įsigyti Lietuvoje linkę tiek sutuoktiniai, tiek ir nesusituokusios poros. Kuo skiriasi nekilnojamojo turto įsigijimo su būsto paskola procesas jau susituokus, tik planuojant tai daryti ar tokių ketinimų visai neturint, LNK ...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų6
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...