Koreguoti biudžeto projektą bus prašoma frakcijai pateikus konkrečius pasiūlymus, sako jos narys Lukas Savickas.

„Priemonės nėra pakankamos, kad pagelbėtų mūsų gyventojams ir verslams susitvarkyti su infliacijos iššūkiais, dėl to teiksime konkrečius pasiūlymus, kad šis aspektas būtų koreguojamas. (...) Tikimės, kad galėsime įtikinti valdančiuosius koreguoti biudžetą teigiama kryptimi“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė jis.

„Vardan Lietuvos“ narių manymu, būtina dar labiau didinti gyventojų pajamas, kompensacijas verslui, suteikti daugiau galių savivaldybėms, skatinti valstybinius investicinius projektus ir taip išgyventi sudėtingą ateitį.

Frakcijos narys Algirdas Butkevičius teigė manantis, kad Vyriausybė nesilaiko prieš rinkimus žadėtos griežtos fiskalinės politikos ir 2023 metų biudžete per didelę dalį planuojamo deficito skiria ilgalaikiams įsipareigojimams – juos sumažinus būtų galima daugiau lėšų skirti energijos išlaidų kompensacijoms.

„Jeigu ilgalaikiams įsipareigojimams būtų mažesnė procentinė dalis fiskaliniame deficite, mes galėtume daugiau skirti kompensuojamai daliai įveikiant energetinę krizę kaip paramą verslui ir žmonėms, buitiniams vartotojams“, – spaudos konferencijoje teigė jis.

Anot A. Butkevičiaus, Vyriausybės įvardyta 1,5 proc. kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozė yra nereali ir prilygsta stebuklui, o artimiausiu metu šalies laukia sunkesni laikai – tokios tendencijos matyti ir didžiausiose pasaulio ekonomikose.

„Dabartinė valdančioji dauguma planuoja, kad kitais metais Lietuvos ekonomika augs 1,5 proc. (...) JAV, Kinijai ir Europos Sąjungai, trims pasaulio ekonomikoms banginiams prognozės yra neigiamos, jos visą laiką tikslinamos į mažėjančią pusę, bet Lietuva kažkodėl yra optimistinė ir galvoja, kad bus kažkoks stebuklas. Stebuklo nebus“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Seimo narė Laima Nagienė sako, jog dar viena didelė būsimo biudžeto problema yra ta, kad apribotos savivaldos galimybės skolintis ir baigti didelius investicinius projektus.

„Suplanuoti savivaldybių biudžetai didesni yra tik dėl to, kad didinamos išlaidos darbo užmokesčiui, tuo tarpu savivaldybės įspraustos į skolinimosi sąlygas, skolos dydis turi būti ne didesnis nei 1,5 proc. nuo planuojamų gauti pajamų, reiškia, negalima skolintis įgyvendinant atskirus investicinius projektus, o dėl augančių kainų jie stabdomi, tai didžiausia problema“, – teigė ji.

L. Nagienės manymu, tokia politika tik didins regioninę atskirtį, o norint to išvengti reikia ieškoti papildomų būdų savivaldos finansavimui, vienas iš jų galėtų būti didesnės lėšos kelių statybai ir remontui iš surinktų degalų akcizų. 

„Jeigu pasižiūrėjus į kelių finansavimą, tai matome, kad už degalus surenkamo akcizo skiriama mažiau nei 60 proc. Tai kur kiti pinigai?“ – kalbėjo Seimo narė.

„Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis kritikavo biudžeto projekte numatomą socialinę paramą ir teigė matantis galimybių didinti pensijas, joms pridedant ne tik su darbu susijusių, bet ir kitų mokesčių dalį.

„Jeigu pridedame PVM, akcizų ar kitų mokesčių dalį nukreipiant į pagrindinę pensijos dalį, tai ir bazinė jos dalis galėtų augti sparčiau. Nes vien tik iš darbo mokesčių mes normalių mokesčių neturėsime“, – teigė jis.

„Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad biudžeto projektas valstybės pajamų nedidina, tačiau didina skolą, kurią ateityje suvaldyti bus vis sunkiau.

2023 metų valstybės biudžeto projektas numato, kad bendros valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos 18,61 mlrd. eurų. Biudžeto deficitas turėtų siekti 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto.

Finansų ministerijos vertinimu, kitais metais Lietuvos ekonomika augs 1,4 proc. Įvertinus galimas rizikas ekonomikos augimas gali sustoti ar net smukti iki 1,7 procento.