- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2023 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį.
Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendroji pensijos dalis 2023 m. didėja apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Palyginti su 2021 m., nuo 2023 m. įvairios socialinės išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams didėja ketvirtadaliu (23 proc.), o šalpos pensijos – beveik trečdaliu (30 proc.).
„Nuosekliai auga pensijos. Taip pat didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai. Tai reiškia, kad kartu auga ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Senatvės, netekto darbingumo ir kitos socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jų gavėjai didesnių pensijų sulauks jau sausį. Už praėjusį mėnesį mokamos išankstinės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos. Šias pensijas gaunantys žmonės padidintas pensijas gaus vasario mėnesį. Padidintos išmokos vaikams, socialinė pašalpa, šalpos išmokos ir tikslinės kompensacijos gyventojus pasieks vasario mėnesį, nes jos skaičiuojamos už praėjusį mėnesį.
Didesnės pensijos
Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 510 iki 575 eurų.
Bendroji pensijos dalis 2023 m. didėja apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgteli daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais. Tačiau kiekvienam pensijos gavėjui šis padidėjimas bus individualus. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Didesnio dydžio socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjus pasieks sausio mėnesį, nes yra mokamos už einamąjį mėnesį.
Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2023 m. sausio indeksuojamos 4,6 proc. Didesnio dydžio jos gavėjus pasieks vasario mėnesį.
Pensijų priemokos. Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos. Nuo 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis yra 354 eurai per mėnesį, t.y. 87 eurais arba 32,5 proc. didesnis, nei pernai. Atsižvelgiant į šį dydį, šiemet mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 eurų priemoką prie pensijos.
Pensijų priemokos mokamos už praėjusį mėnesį. Kartu su padidėjusia sausio mėnesio pensija mažų pensijų priemokų gavėjai gaus 2022 m. gruodžio mėnesį priklausiusią priemoką. Priemokos, atsižvelgiant į naują 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, bus pradėtos mokėti vasario mėnesį.
Didesnės socialinės išmokos
Nuo sausio pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 49 eurus, tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 147 eurų, o valstybės remiamos pajamos siekia 157 eurus. Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą, t. y., nustatant pajamų ribą, kurios neviršijus, asmuo ar šeima įgyja teisę gauti valstybės paramą.
Šalpos pensijų bazės dydis – 184 eurai. Nuo 2023 m. sausio šalpos pensijų bazė padidėjo nuo 173 eurų iki 184 eurų. Nuo jos priklauso šalpos išmokų dydžiai. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Teisę gauti šalpos pensiją turi vaikai su negalia, senatvės pensijos amžių sukakę arba netekusiais 45 proc. (netekusiais 60 proc., jeigu negalia pripažįstama po 24 metų sukakties dienos) ir daugiau darbingumo pripažinti asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.
Padidintos šalpos neįgalumo pensijos gyventojų pajamas per metus didina priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio bent 66 eurais arba daugiausiai 297 eurais.
Didesnio dydžio šalpos išmokos gavėjus pasieks vasario mėnesį, nes mokamos už praėjusį mėnesį.
Tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurai. Nuo 2023 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo nuo 138 eurų iki 147 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 23,4 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –17,1 euro.
Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija didėja 9,9 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 5,6 euro.
Didesnės tikslinių kompensacijų sumos gavėjus pasieks vasario mėnesį. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.
Valstybės remiamų pajamų dydis – 157 eurai. Nuo sausio pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis siekia 157 eurus. Prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui per mėnesį padidės nuo 124,4 iki 133 eurų.
Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
Bazinės socialinės išmokos dydis – 49 eurai. 2023 m. padidinus šį dydį nuo 46 iki 49 eurų, atitinkamai didėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Didėja ir laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didėja nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didėja iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui – iki 136,22 euro.
Didėja ir socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP6
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...