- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kolekcinių monetų rinka šių metų pradžioje išliko aktyvi, o didesnė leidžiamų monetų įvairovė plečia ir besidominčių jomis ratą, teigia Lietuvos bankas (LB).
LB Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius sako, kad pernai pradėtos leisti 1,5 euro nominalo monetos yra labai populiarios, jos išperkamos per kelias dienas.
„Pernai pradėjome leisti pusantrokus – 1,5 euro nominalo monetas. Tai nebrangios monetos (pardavimo kaina 2 eurai), leidžiamos populiariomis temomis – Kaziuko mugei, FiDi50, lietuvių skalikui ir žemaitukui. Tokių monetų 25-30 tūkst. vienetų tiražas išgraibstomas vos per kelias dienas nuo išleidimo ir tai leidžia daryti prielaidą, kad vis daugiau žmonių susidomi monetomis ir jų kolekcionavimu“, – BNS sakė D. Stankevičius.
Pasak jo, didesnė monetų įvairovė keičia ir jas kolekcionuojančių žmonių ratą, kuriame iki šiol dominavo ilgamečiai numizmatai, ieškantys ir perkantys brangesnes sidabro ar aukso monetas, į jas žiūrintys kaip į investiciją.
„Daugėja naujų, jaunų žmonių, kurie ieško įdomesnio dizaino jiems artimos temos, šiai grupei svarbus ir mažesnės kainos veiksnys – jiems moneta yra ne investicija, o mielas suvenyras, kurį galbūt net nešiojasi piniginėje. Galbūt kai kuriems šie pusantrokai taps naujos kolekcijos pradžia“ – aiškino D. Stankevičius.
Tai, kad didesniu tiražu išleidžiamos monetos nuperkamos greičiau nei mažesnio tiražo brangesnės monetos, rodo, jog monetų mėgėjų daugėja gan sparčiai.
„Aišku, yra ir tas žmogus, kuris įsigis tik vieną monetą, išleistą jam rūpima tema – pavyzdžiui, šunų mylėtojas monetą lietuvių skalikui ir žemaitukui, fizikas monetą Fizikų dienoms arba semiotikas monetą A.J. Greimo sukakčiai“, – sakė D. Stankevičius.
Atsižvelgdamas į tai, kad monetos tema bei jos aktualumas dažnai yra lemiamas veiksnys jos populiarumui, Lietuvos bankas, rinkdamasis monetų temas, atsiklausia ir visuomenės nuomonės.
„Neseniai išleisto FiDi50 pusantroko tema buvo išrinkta būtent kviečiant žmones balsuoti, šiuo metu vyksta balsavimas dėl vienos monetos temos kitiems metams – siūloma rinktis iš skautų, aviacijos, aitvaro. Mūsų patirtis patvirtino, kad visuomenė linkusi aktyviai įsitraukti į balsavimą ir vėliau įsigyti jiems aktualia tema išleistą monetą“, – tvirtino D. Stankevičius.
Jo teigimu, gyventojų susidomėjimą monetomis padidino ir šiemet minimas Valstybės atkūrimo šimtmetis – net 5 iš 7 iki dabar išleistų kolekcinių monetų buvo skirtos būtent šiai progai.
„Atsižvelgdami į monetų gausą ir vertindami šių metų jų pardavimo tendencijas, neabejotinai galime tvirtinti, kad pirminė rinka yra aktyvi. Kelių monetų tiražai buvo visiškai išpirkti per kelias dienas nuo oficialios išleidimo dienos, brangesnių sidabro ir aukso monetų jau parduota daugiau kaip po 2/3 tiražo“, – sakė D. Stankevičius.
Pasak jo, didžioji dauguma monetų parduodama Lietuvoje, tačiau užsieniečiai lietuviškų kolekcinių monetų įsigyja per Lietuvos banko elektroninę parduotuvę arba jo pasirinktus platintojus kuriems skiriama iki 30 proc. viso monetų tiražo. Lietuvos bankas turi ir kelis platintojus užsienyje – Portugalijoje ir Vokietijoje.
LB iki birželio pabaigos dar išleis monetas Joninėms ir Dainų šventei, tačiau antrąjį pusmetį bus išleista tik viena kolekcinė moneta iš serijos „Lietuvos mokslas“. Anot D. Stankevičiaus, taip sutapo, kad šiemet monetos buvo leidžiamos konkrečioms progoms ir visos jos susitelkusios būtent pirmoje metų pusėje.
Kolekcines monetas LB leidžia nuo 1993 metų - pati pirmoji kolekcinė moneta buvo skirta Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms. Per 25-erius metus Lietuvos bankas yra išleidęs monetas 120 skirtingų temų (pačią monetų – 138, nes ta pačia tema kartais išleidžiamos dvi arba trys monetos, skirtingo metalo ir tiražo).
Pirmaisiais kolekcinių monetų leidybos metais kai kurios kolekcinės sidabro monetos buvo išleidžiamos ir 10 tūkst. vienetų tiražu, vėliau atsižvelgiant į monetų pardavimo tendencijas, tiražus imta mažinti. Šiuo metu kolekcinių aukso ir sidabro monetų tiražai yra 2,5–4 tūkst. vienetų, jis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios monetos temą ir galimą paklausą.
Didesniu 25-30 tūkst. vienetų tiražu leidžiamos vario, aliumino, cinko lydinio monetos. Didžiausiu tiražu išleidžiamos proginės 2 eurų monetos – jis siekia nuo 0,5 mln. iki 1 mln. vienetų, o šios monetos cirkuliuoja apyvartoje visoje euro zonoje.
Mažiausias kolekcinės monetos tiražas per 25-erius metus buvo 1 tūkst. vienetų – taip įvyko tik du kartus 2004 metais su 50 litų moneta, skirta Pirmojo Lietuvos Statuto 475-erių metų sukakčiai, ir 2005 metais su 500 litų aukso moneta, skirta LDK valdovų rūmams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius1
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...