- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sekmadienį Lietuvoje prasidėjusios audros padaryti nuostoliai kol kas siekia 1,15 mln. eurų, tačiau šis skaičius gali augti, sako bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
„Per pirmadienį sulaukėme apie beveik 2 000 pranešimų apie patirtas žalas. Kadangi dalis šalies regionų audros metu liko be elektros, tikėtina, kad nemažai žalų bus registruojamos vėliau. Tad prognozuojame, kad suma žaloms išmokėti dar tikrai augs“, – pranešime cituojamas M. Norkus.
Bendrovės duomenimis, daugiausia žalos patyrė šalies didmiesčiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Panevėžys. Daugiausia registruota žalos atvejų gyventojų turtui. Pranešimų apie verslo turto subjektus yra santykinai nedaug – tik 19.
Daugiausia pranešimų gauta apie sugadintus lauke paliktus daiktus, nemažai ir tokių atvejų, kuomet virstantys medžiai apgadino automobilius ar šiuos užliejo liūtis.
Pasak draudikų, per šią audrą patirta daugiau smulkesnių žalų. Vidutinė žala siekia 600 eurų, kuomet pernai metų rugpjūčio audros žalos viršijo 1 tūkst. eurų. Taip pat registruoti 5 atvejai, kurių žala siekia per 10 tūkst. eurų.
Tuo metu Draudimo bendrovė BTA skaičiuoja, kad per Lietuvą praslinkusi galinga audra įmonės klientams pridarė nuostolių už daugiau nei milijoną eurų.
Skaičiuojama, kad iki šiol bendrovė yra gavusi per 400 pranešimų. Tačiau BTA Draudimo žalų departamento direktorės Karolinos Emanuelės Karpovos teigimu, skaičius nėra galutinis.
„Pranešimai apie patirtą žalą mus pasiekia visą parą ir toliau plūsta“, – pažymėjo ji.
BTA atstovai priduria, kad audra siautėjo ne tik Lietuvoje bet ir Latvijoje. BTA kaimyninėje šalyje iki šiol gavo per 350 klientų pranešimų apie žalą. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, pranešimų skaičius bei nuostolių suma toliau auga.
ELTA primena, kad, Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje maždaug 700 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių.
Daugiausia pranešimų gauta iš Alytaus apskrities, Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus apskričių.
Tuo metu energijos skirstymo operatorius ESO ankstų rytą skelbė, kad dėl stichijos elektros neturėjo daugiau nei 160 tūkst. vartotojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Baltijos šalių ministrai: atsijungimui nuo Rusijos pasiruošta
Likus dviem savaitėms iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros energetikos sistemos bei susijungimo su Vakarų Europa, trijų valstybių ministrai tikina, jog istoriniam įvykiui visiškai pasiruošta, o vartotojai...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...