- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirkdami produktus ir juos sunaudoję jau žinome, į kokius konteinerius mesti jų atliekas. Tačiau vis dar nežinoma ir tabu, koks tų atliekų poveikis aplinkai. Apie tai – LNK pokalbis su „Vesta Consulting“ tvarumo konsultante Sigita Židoniene.
– Kodėl ant pakuočių vis dar nerašomas jų poveikis aplinkai?
– Labai retai galima rasti informacijos, kokį poveikį daro pakuočių atliekos. Nėra, nes tik dabar vystosi poreikis ir žmonės labiau domisi, ką perka, ką daro, kaip naudojamas ir koks poveikis aplinkai. Didėja visuomenės spaudimas ir teisinė bazė gamintojams informuoti, tačiau kol kas tik savanoriškai. Sakyčiau, net laimi tie gamintojai, kurie pateikia informacijos ant pakuočių.
– Kaip yra pateikiama reikšmė ir poveikis aplinkai?
– Nesakyčiau, kad produktas, ant kurio pateikta informacija, yra brangesnis. Išmokome ir supratome, kad ekologiniu ženklu pažymėtas produktas ne visada yra brangesnis. Didėja pasiūla ir paklausa, kaina mažėja. Prieš dešimt metų ekoženklu pažymėtas produktas buvo sunkiai atpažįstamas ir tikrai brangesnis. Tačiau dabar apie tai nebereikia šnekėti. Tačiau dar sunku atpažinti etiketes, kuriose būtų pateiktas pakuotės poveikis aplinkai viso gyvavimo ciklo metu. Vienas tokių ženklų – plačiai statybos sektoriuje taikomos EPD deklaracijos, kur suskaičiuojamas produkto visas poveikis – nuo žaliavų išgavimo iki naudojimo ir utilizavimo, CO2 pėdsakas.
– Sutinkate su požiūriu, kad svarbu ne tik naudojimo poveikis, bet ir gamybos, utilizavimo?
– Taip. Didžiausias poveikis produkto ne naudojimo etape, o žaliavų išgavimo, todėl labai svarbu žinoti, kokias žaliavas naudoja, kokį poveikį jos daro. Gamybos poveikis šiek tiek mažesnis – dažniausiai energijos sunaudojimas. Kai produktas tampa atlieka, irgi svarbu žinoti, kokį poveikį daro.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ko trūksta Lietuvai, kad būtų valstybinis reguliavimas ir ant kiekvieno produkto matytume poveikį aplinkai?
– Teisinė bazė jau ruošiama. Su ES Žaliuoju kursu jau yra numatomos gairės ir priemonės, kad vartotojas būtų užtikrintas ir nebūtų vadinamojo greenwashingo, kai gamintojai tik užsirašo, kad produktas tvarus. ES jau priima teisinius aktus, kad reguliavimas būtų ir visi vienodai pateiktų informaciją.
– Ar žymėjimas įprastas užsienyje?
– Ne visose šalyse. Gerieji pavyzdžiai – Skandinavijos šalys. Ten visuomenės ir vyriausybės susidomėjimas poveikiu aplinkai ir gamtos saugojimu yra didesnis. Ten jau taikomos etiketės ir ženklinimas, visuomenė jau pažįsta. Švedijoje paprastose parduotuvėse nerasite gaminio, kuris nebūtų pažymėtas ekoženklu. Tai įprasta ir norma. Skandinavijoje jau priimtas įstatymas, kad turi būti apskaičiuotas statomų naujų pastatų CO2 pėdsakas. Tam turi būti žinoma, iš ko statomas pastatas. Reikia žinoti, kokį poveikį statybinės medžiagos turi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pateko į komisijos akiratį: užkliuvo „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Skardžio elgesys
Seimo Etikos ir procedūrų komisija tirs Audito komiteto pirmininko, „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Artūro Skardžio elgesį dėl jo siūlymų, susijusių su vėjo energetika. ...
-
Prezidentas Nausėda palaikytų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą su viena sąlyga
Prezidentas Gitanas Nausėda palaikytų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą, jei parlamentinės partijos matytų tam poreikį. ...
-
Naujam keleivių išvykimo terminalui – ir pagyrimai, ir kritika: išbandė ir aktorius Audrius Bružas
Vilniaus oro uoste oficialiai atidarytas ilgiau nei 1,5 metų statytas naujas keleivių išvykimo terminalas. Jis kainavo apie 50 mln. eurų ir laikomas vienu pažangiausių pasaulyje. Senoje išvykimo salėje per metus bus įkurta keleivių poilsi...
-
Vyriausybė dėl žuvivaisos reikalų: perleidimas kitai ministerijai biudžeto lėšų nesutaupys
Vyriausybė siūlo nepritarti, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuotų ir žuvivaisos tvarką nustatytų bei programas rengtų tik Aplinkos ministerija. ...
-
Vyriausybė – už švelnesnę tvarką pasienio zonoje nei siūlo Seimo nariai
Grupei Seimo narių siūlant nuo 2026 metų apriboti plynuosius miškų kirtimus pasienyje ir pakelėse 20 kilometrų atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, Vyriausybė siūlo švelnesnę tvarką. ...
-
Seimo etikos sargai: Pranckietis galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus
Prieš Seimo rinkimus kailinių žvėrelių augintojų finansiškai paremtas parlamentaras Viktoras Pranckietis neturėjo teikti siūlymo atidėti šių fermų uždarymą, trečiadienį pareiškė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. ...
-
Paluckas: šio proceso metu elektra šalyje nedings net gedimų ar sabotažo atveju
Artėjant savaitgalio Baltijos šalių atsijungimui nuo posovietinės elektros sistemos, premjeras Gintautas Paluckas tvirtina, jog Lietuva yra pasiruošusi bet kokių grėsmių scenarijams – elektros tiekimas gyventojams būtų užtikrintas ...
-
Ruginienė ketina peržiūrėti leidimų dirbti su vaikais išdavimą: tai atrodo neteisinga
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad yra planuojama peržiūrėti šiuo metu su vaikais dirbantiems asmenims taikomą QR kodų tvarką, kuria siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo seksualinio smurto. Ministrė abejoja, ar &...
-
Didžiausias MMA po mokesčių Baltijos šalyse – Estijoje
„Swedbank“ specialistų atliktas darbo jėgos apmokestinimo Baltijos šalyse tyrimas rodo, kad didžiausias minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) po mokesčių yra Estijoje, o mažiausios darbdavių išlaidos darbo jėgai – Lietuvo...
-
Vyriausybė pritarė: nauji gamtinių dujų vartotojai turės mokėti daugiau
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų gegužės naujai prijungiami buitiniai gamtinių dujų vartotojai padengtų didesnę dalį prijungimo išlaidų. ...