- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicinių frakcijų atstovams nuogąstaujant, kad dėl Vyriausybės siūlomo antiinfliacinių priemonių paketo augsiančios biudžeto išlaidos nebus padengiamos ilgalaikiais pajamų šaltiniais, ekonomistai tikina – pagrindo nerimauti nėra. Ekspertai pažymi, kad Lietuvos galimybės skolintis finansų rinkose yra itin geros, o imtis veiksmų, siekiant sušvelninti kainų augimo padarinius, taip pat būtina.
Augsianti valstybės skola didelio nerimo nekelia, kadangi aplinkybės, kuriomis didėja neigiamas šalies pajamų ir išlaidų balansas, taip pat nėra tipinės, pažymi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Normaliomis aplinkybėmis 4,5 proc. deficitas, kuomet ekonomika vystosi ne šoko aplinkoje, būtų išties labai didelis ir keltų nemažai grėsmių. Bet, matyt, visi pripažįstame, kad tiek Lietuvos, tiek aplinkinių šalių, kurios yra mūsų dabartinės rinkos, ekonomikos išgyvena vieną rimčiausių išbandymų ir ne vien tik tiesioginių prasme, bet ir reputacine prasme“, – Eltai kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
„Todėl turime pasirūpinti tokiais labai reikšmingais prioritetais, kaip šalies saugumas. Taip pat amortizuoti galimas neigiamas pasekmes ekonomikai. Infliacinis šokas yra viena iš jų. Atitinkamai, tokiomis aplinkybėmis toks biudžeto deficitas yra tikrai pateisinamas“, – tęsė ji.
Ekonomistės vertinimu, šiuo metu nesiėmus priemonių, kurios reikalauja didinti valstybės skolą, šalis susidurtų su dar didesnėmis ilgalaikėmis problemomis.
„Lietuva, turėdama dar labai nedidelę skolą ir naudodamasi itin palankiomis skolinimosi priemonėmis, gali amortizuoti šį infliacinį šoką. Tiek įmonėms, tiek pažeidžiamiausiems gyventojams. Todėl tai daryti reikia, kad ilgainiui, grįžus į tvarias ekonominės raidos vėžes, nereikėtų ilgai atsistatinėti ir laižyti žaizdų“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.
A. Izgorodinas: Lietuvai nebūtų sudėtinga pasiskolinti papildomai
Panašios pozicijos laikosi komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis pažymi, kad struktūrinių grėsmių šalies viešiesiems finansams nekyla, kadangi Lietuva vis dar turi galimybes skolintis už nedideles palūkanas.
Turime pasirūpinti tokiais labai reikšmingais prioritetais, kaip šalies saugumas. Taip pat amortizuoti galimas neigiamas pasekmes ekonomikai.
„Jeigu Lietuvai reikės papildomai skolintis tam, kad būtų įgyvendintos antiinfliacinės priemonės, tai būtų nesudėtinga tai padaryti, kadangi Europos centrinis bankas dar iki šiol supirkinėja euro zonos valstybių obligacijas labai pigiai. Aš manau, kad, jeigu prireiks, ECB tiesiog praplės ir tęs euro zonos, tarp jų ir Lietuvos, obligacijų supirkimą", – tvirtino A. Izgorodinas.
Kaip aiškina ekonomistas, maždaug 7 proc. metinės palūkanos yra riba, nuo kurios valstybė turėtų įsivertinti, ar jai verta skolintis finansų rinkose. Lietuva, pasak A. Izgorodino, šiuo metu skolinasi itin palankiomis sąlygomis – maždaug už 1,5 proc.
Taip pat ekspertas atkreipia dėmesį, kad su kainų augimo iššūkiais susiduria daugelis Europos valstybių, todėl tikėtina, jog Europos Komisija (EK) į augančias Bendrijos narių skolas žiūrės kur kas lanksčiau. Apskritai, realu, kad dalis antiinfliacinių priemonių bus kompensuojamos Europos Sąjungos lygmeniu, svarsto A. Izgorodinas.
„Neatmetu galimybių, kad Europos Komisija savo vardu pasiskolins pinigų ir tiesiog kompensuos kažkokią antiinfliacinių priemonių dalį kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei. Iš tikrųjų labai panašiai, kaip ir buvo daroma su vakcinų pirkimu, kai vakcinas pirko ne Lietuva, ne Vokietija, bet Europos Komisija, ir tiesiog tos vakcinos buvo dalinamos ES valstybėms“, – mano ekonomistas.
Imtis mokestinių pakeitimų – dabar ne laikas
Nors opozicinių frakcijų atstovai ragina valdančiuosius neatidėlioti mokesčių sistemos peržiūros ir ieškoti galimybių augančias ilgalaikes biudžeto išlaidas padengti tvariais pajamų šaltiniais, finansų ministrė Gintarė Skaistė įsitikinusi, kad neapibrėžtu ekonomikos raidos laikotarpiu imtis sisteminių pakeitimų nėra laikas.
Ministrės požiūriui linkęs pritarti ir A. Izgorodinas. Ekspertas pažymi, kad, valstybės skolos augimą bandant spręsti įvedant mokesčių pakeitimus, gali būti pakenkta visai šalies ekonomikai, pristabdant ir taip lėtėjantį augimo ciklą.
„Atėjus sunkesniam laikotarpiui, būtų labai nelogiška imtis mokestinių reformų, nes tai verslui įneštų dar daugiau painiavos. Manau, kad tai dar labiau pablogintų Lietuvos ekonomikos rodiklius“, – pažymi ekonomistas.
Atėjus sunkesniam laikotarpiui, būtų labai nelogiška imtis mokestinių reformų, nes tai verslui įneštų dar daugiau painiavos.
Jo vertinimu, struktūrinės mokesčių reformos dabar būtų žalingos verslui, netgi keltų grėsmę eksporto augimui, vidaus vartojimo plėtrai. Todėl imtis sprendimų būtų galima nebent mokesčių mažinimo, o ne didinimo kryptimi, teigia ekspertas.
„Pavyzdžiui, mažinti pelno mokestį įmonėms, gyventojų pajamų mokestį žmonėms, imtis mokestinių lengvatų, kurios padėtų vartotojams ir įmonėms apsisaugoti nuo infliacijos. Tai turbūt būtų galima daryti, bet didinti, fundamentaliai keisti mokesčius dabar būtų tiesiog ne laikas“, – tikino A. Izgorodinas.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad biudžeto balanso galima siekti, ne tik didinant mokesčius, bet ir mažinant tam tikras išlaidas.
„Iš vienos pusės, yra erdvės mokesčių pakeitimams. Bet tai turėtų būti daroma ramiais laikais. Tai neturi būti skuboti, karštligiški sprendimai. Bet yra daug erdvės ir išlaidų pusėje. Tie patys vaiko pinigai, kurie nėra nei taikli, nei efektyvi priemonė, rūpinantis pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais. Tai yra labai horizontali priemonė ir jos būtų galima atsisakyti, sutaupyti reikšmingą pinigų sumą“, – atkreipia dėmesį ji.
Tačiau ekonomistė linkusi sutikti, kad neapibrėžtoje ekonominėje situacijoje imtis mokesčių sistemos pokyčių nėra laikas.
„Labai nesaugu daryti neapgalvotus pakeitimus, nes tai yra labai svarbi tvarios ekonominės raidos dedamoji. Tai turi būti labai stipriai apgalvota, kad nesukeltų problemų ateityje. Todėl tikrai tokiomis aplinkybėmis, kai matome, kad tokių rusenančių gaisrų yra labai daug ir visų dėmesys yra ten, imtis dar ir mokesčių sistemos pertvarkos, mano akimis, tikrai nėra tinkamas metas“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.
ELTA primena, kad Vyriausybės siūlomoms infliacijos padarinių švelninimo priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto būtų skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, o 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių. Dar 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.
Finansų ministrė G. Skaistė aiškina, kad priemonės, numatytos parengtame plane, bus įgyvendintos skolintomis lėšomis, todėl su patikslintu valstybės pajamų ir išlaidų planu taip pat bus teikiami atnaujinti biudžeto deficito rodikliai. Pasak Finansų ministerijos, skola gali didėti dar 1,2 proc. ir sudaryti maždaug 4,5 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaulių bankas ir toliau prognozuoja, kad bankų solidarumo mokesčio šiemet nemokės
Pernai tik du ketvirčius bankų solidarumo įnašą mokėjęs Šiaulių bankas ir toliau tikisi, kad už šiuos metus laikinojo mokesčio jam mokėti nereikės, sako banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas. ...
-
Po atlikto tyrimo – ekspertų rekomendacijos: įvardijo nebrangias kelionių kryptis
Vasarai persiritus į antrą pusę – paatostogauti spėjo ne visi. Atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš keturių lietuvių išvis nevyksta atostogų. Ekspertų manymu, dalis lietuvių įsitikinę, kad poilsis vis dar kainuoja labai bra...
-
Audra guldė javus, užliejo dalį biurų, kai kurioms gamykloms teko stabdyti darbą
Lietuvoje smarkiai tebelyjant ir pučiant stipriam vėjui, ūkininkai teigia patiriantys didžiulių nuostolių – nenuimti javai suguldyti ir suplakti laukuose, dalies jų jau nebepavyks nukulti, o išvežti iš laukų bus blogos kokybės. ...
-
Lietuva imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia tapti jo lydere regione5
Įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) dirbtinio intelekto (DI) aktui, Lietuva imasi šios technologijos reguliavimo bei siekia tapti regiono lydere ją vystant, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Lietuvoje prasiautusi audra sutrikdė mobiliųjų ryšį
Lietuvoje prasiautusi audra gali sutrikdyti mobiliojo ryšio paslaugas, teigia telekomunikacijų bendrovių atstovai. Sutrikęs elektros tiekimas, pažymi jie, turi įtakos ryšį užtikrinančių bokštų ir bazinių stočių darbui. ...
-
Pasitraukė pusė elektros tiekėjų, o kompensacijų tvarka – tik dabar: kas kaltas?4
Vyriausybė susizgribo patvirtinti kompensacijų tvarką, jei dar kuris nors elektros tiekėjas nutrauktų veiklą. Per dvejus metus iš rinkos pasitraukti spėjo trys nepriklausomi tiekėjai, o kas ir kaip turėtų kompensuoti gyventojų patirtus nuosto...
-
Europos Komisija: Lietuva kartu su visomis ES šalimis nepasiekė atliekų tvarkymo tikslų3
Lietuva, kartu su visomis kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, nepasiekė Bendrijos teisės aktuose įtvirtintų atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų, nusprendė Europos Komisija (EK), prieš kiekvieną valstybę pradėjusi pažeidimo nagri...
-
Šalį talžanti audra gyventojus paliko be elektros: nėra nepaveikto regiono (nuolat pildoma)2
Lietuvoje tebesiaučiant audros stichijai, pirmadienio vidurdienį su elektros tiekimo sutrikimai susidūrė apie 150 tūkst. žmonių. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad stichija paveikė visus Lietuvos regionus. &Scaro...
-
Dėl audros dalyje maršrutų apie valandą vėluoja keleiviniai traukiniai
Besitęsianti audra pirmadienį sutrikdė traukinių eismą – dėl užvirtusių ant bėgių medžių ir elektros tiekimo sutrikimų dalyje maršrutų keleiviniai traukiniai vėluoja mažiausiai valandą, taip pat iki paros gali vėluoti suplanuoti ...
-
Siaučiant audrai Vilniaus oro uoste netūpė lėktuvai, atšaukti skrydžiai
Siaučiant audrai, pirmadienio rytą Vilniaus oro uoste atšaukti du skrydžiai, dar du nukreipti į kitus oro uostus. ...