- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžios ketinimai įvesti eurą šalyje 2015 m. kol kas neatspindi didžiosios visuomenės dalies nuotaikos ir lūkesčių, pastebi SEB banko analitikai naujausiame leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numeryje.
Pasak ekspertų, Lietuvos žmonės norėtų dar tam tikrą laiką išsaugoti litą kaip nacionalinę valiutą, nors santaupoms laikyti ir ypač paskoloms imti dažnokai teikia pirmenybę eurui. Teigiama, kad viena iš esminių sąlygų, kad visuomenės nuomonė keistųsi – aiškinti žmonėms euro įvedimo privalumus ir sąžiningai nurodyti su tuo susijusias problemas ir riziką.
„Eurobarometro“ apklausų rezultatai rodo, kad nuo 2004 metų rugsėjo., kai buvo pradėti atlikti šie sociologiniai tyrimai, nepalaikančių euro įvedimo Lietuvos gyventojų visą laiką buvo daugiau negu palaikančių. Išimtis buvo tik 2009 m. rugsėjis, kuomet globalinės finansų krizės grimasos buvo itin baisios. Tuo metu euro zonos ekonomika nespindėjo, tačiau lėmė kitos priežastys – Lietuvoje buvo laukiama net 15-16 proc. BVP smukimo, beveik tokio paties atlyginimų sumažėjimo ir didžiulio nedarbo, o gal net ir lito devalvavimo. Kai situacija šalyje normalizavosi, žmonių simpatijos eurui vėl ėmė blėsti. Žinoma, tam turėjo įtakos ir nuo 2010 m. paaštrėjusi euro zonos skolų krizė.
„Kad ir kaip bebūtų, pastaraisiais metais euro įvedimą palaikančiųjų ir nepalaikančiųjų balansas buvo geresnis nei auksiniais Lietuvos ekonomikai laikais – 2004-2008 m., kuomet buvo puikuojamasi “Baltijos tigro„ įvaizdžiu ir truputį iš aukšto žvelgiama į kur kas lėčiau pūškuojančią euro zonos ekonomiką“ – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak SEB banko eksperto, paramą eurui Lietuvoje lemia ne tik pačios euro zonos būklė, bet ir lyginamoji Lietuvos situacija globaliniame kontekste. „Iš to galima padaryti bent keletą išvadų: pirma, apie euro zoną mąstome žvelgdami iš savo varpinės, t.y. priešpastatydami Lietuvą Europai; antra, eurą iš esmės vertiname kaip gelbėjimosi ratą ištikus bėdai, o ne stengiamės įžvelgti jo galimą naudą; trečia, meilė litui išgaruoja kilus abejonėms dėl jo stabilumo, tuomet staiga praregime ir atrandame patrauklius euro bruožus“, – sakė G. Nausėda.
Pasak analitiko, jeigu Lietuvos ekonomika įsibėgės, gali nutikti taip, kad bendrosios ES valiutos pusėn vėl bus žvelgiama „suraukta nosimi“ ir taip veikiausiai atsitiks, jeigu viskas bus palikta savieigai ir nebus laužomi įvairiausi, kartais gana egzotiški mitai.
„Vienas iš euro mitų, smarkiai gluminančių specialistus, yra žmonių baimė prarasti pinigų politikos savarankiškumą. Ko jau ko, bet pinigų politikos savarankiškumo jau dabar turime tiek pat, kiek, pavyzdžiui, platinos išteklių mūsų žemėje, ir tai nėra susiję su Lietuvos banko gebėjimais, o su valiutų valdybos režimu ir visiškai fiksuotu lito kursu", – sakė G. Nausėda. Ekonomisto teigimu, stebina tai, kad viešose diskusijose pasigirsta nemažai nuomonių, kad besąlygiškai importuoti Europos centrinio banko (ECB) pinigų politiką Lietuvai yra priimtina, o įsivesti eurą – ne.
Anot G.Nausėdos, rimtesnės diskusijos nusipelno teiginys, kad Lietuvai įstojus į euro zoną, tektų finansiškai paremti į krizės sūkurį patekusias regiono valstybes. „Čia iš karto reikėtų aiškiai atriboti mūsų įnašą į ECB kapitalą, kuris yra ne išlaidos, o investicija, suteikianti mums teisę gauti proporcingą pelno dalį. Mūsų finansinės injekcijos į bendruosius euro zonos stabilizavimo fondus taip pat nėra pinigų išmetimas į “juodąją skylę„, kadangi minėtieji fondai naudojami probleminėms euro zonos šalims kredituoti, o ne dotuoti“, – sakė G. Nausėda.
Ekonomisto nuomone, pastebimas asimetriškas mūsų požiūris į ES finansinę paramą. „Tuomet, kai Lietuva šias lėšas gauna, nekvaršiname sau galvos, kad tai yra Vokietijos ar Belgijos mokesčių mokėtojų pinigai, tačiau mums atsidūrus donorų vaidmenyje, piktinamės, kad esame priversti remti kažkur toli esančius nelaimėlius. Jeigu visos ES šalys laikytųsi tokio solidarumo, ši organizacija būtų sužlugusi nepraėjus net dešimtmečiui nuo jos gimimo“, – teigė G. Nausėda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vasarą sukčiai suįžūlėjo: kaip apsisaugoti?
Vasarą plačiau atvertos gyventojų piniginės vilioja finansinius sukčius – nusikaltėliai kasmet darosi vis sumanesni ir atranda vis daugiau naujų apgaulės būdų: pavagia ir pasinaudoja asmeniniais duomenimis, parduoda neegzistuojančias prekes ir...
-
Lietuva ragina ES greičiau atsisakyti rusiškų SGD importo
Europai gegužę pirmąkart per pastaruosius dvejus metus iš Rusijos importavus daugiau gamtinių dujų nei iš JAV, Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) greičiau atsisakyti rusiško kuro. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: norint toliau pretenduoti į RRF lėšas, reikės priimti sprendimus dėl mokesčių
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įspėja, kad jeigu Lietuva norės pretenduoti į likusias Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano lėšas, mokesčių reforma turės būti ...
-
Seimo komitetas vertins G. Nausėdos priekaištus dėl sveikatos sektoriaus3
Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį aptars prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pateiktas pastabas ir pasiūlymus sveikatos apsaugos srityje. ...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas1
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus4
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Pramonininkai į ateitį žvelgia su nerimu: ar lietuviai turės darbo?6
Išaugusios gamybos išlaidos ir eksporto nuosmukis kelia klausimą, ar nepasipils bankrotai. Kiek gali smukti bendrasis vidaus produktas ir ar turės lietuviai darbo? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos pr...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams3
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...