- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos centrinis bankas, (ECB) kuris šiomis dienomis posėdžiauja, yra dėmesio centre. Europos ekonomika stagnuoja, Lietuvos eksporto rinkos traukiasi, įmonės bankrutuoja. Tie, kurie turi paskolų vis rečiau apsipirkinėja ir valgo restoranuose. Viskas susiję. Bet niekas nesitiki, kad rekordiškai aukštos palūkanos bus sumažintos. Kai kurie ekonomistai sako, kad būtų gerai, jog tų palūkanų nepakeltų dar kartą, nes kainos, nors ir lėčiau, bet vis dar kyla.
Plačiau šia tema kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Marius Jurgilas.
– Tai gal iš tikrųjų paims ir pakels dar kartą?
– Nemanau. Tikrai nepakels. Manau, galima atskaitos tašką paimti iš toliau. Štai JAV Federalinio rezervo banko vadovas pasakė, kad šiais metais tikrai mažinsim palūkanas, tik dar nenori įsipareigoti kada. Tai tonas tikrai užduotas. ECB irgi ne kartą tikrai minėjo, kad tas laikas mažinti dar nėra atėjęs, bet tikrai nekalbama apie palūkanų didinimą.
– Ar gali būti taip, kad infliacija vis dar per didelė tam sumažinimui?
– Akivaizdžiai per didelė. Ir netgi galima išskirti kai kurias jos dedamąsias dalis. Maisto kainų infliacija vis dar išlieka labai didelė. Maistas brangsta. O tas balansuojantis faktorius – stiprus energetikos kainų sumažėjimas. Bet net ir tam balanse infliacija išlieka vis dar per aukšta, nes tas tikslas yra 2 proc.
– ECB prisiims nuopelnus už suvaldytą infliaciją, bet iš principo, tai nėra jų nuopelnas, ar ne?
– Šitoje vietoje nereikėtų ieškoti tokio konkretaus kaltės ar nuopelnų priskyrimo. Situacija tikrai – sudėtinga ir kompleksinė. Tiek geopolitine, tiek energetine ir netgi ekonomine prasme. Sutrūkinėjo tam tikri saitai, kurie siejo visą pasaulį. Tikrai ne paslaptis, kad daug pigių prekių mes pirkome iš Pietryčių Azijos šalių. Dėl tam tikrų priežasčių dabar persiformatuoja tie visi ryšiai. Mes Lietuvoje irgi pastebime, kad gan pigūs pomidorai iš Ispanijos, bet jeigu mes jų iš ten nebepirktume, tai pirktume vietinius, kurie yra brangesni.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu ECB dabar sumažintų palūkanų normas, kas atsitiktų ekonomikai? Gal visi būtų laimingesni? Kodėl jie to nedaro?
– ECB tikslas nėra džiuginti visuomenę. Jo tikslas užtikrinti stabilumą, kad mes visi pasitikėtume tuo piniginiu vienetu, kurį naudojame matavimui, atsiskaitymui. Kad mes tikėtume jo verte. Kad jo vertė nenuvertėtų. Čia pagrindinis tikslas. Ir dabartiniam politiniam cikle, šie metai – rinkimų metai visame pasaulyje, tai ECB patiria didelį spaudimą mažinti palūkanas. Aš tikiuosi, kad jie išlaikys tą savo kelrodę žvaigždę.
– Ar ECB gavo visus duomenis, gal tiesiog nespėjo suvaikščioti tam tikri rodikliai?
– ECB tikrai naudojasi ne tik oficialia statistika. Atliekamos apklausos. Visa informacija naudojama, skaičiuojami labai sudėtingi kompleksiniai modeliai. Be abejo, sprendimai – žmonių, ir žmonės juos priima. Ir, be abejo, gali padaryti klaidų.
– Kokios yra maisto kainų kilimo priežastys?
– Nesu maisto sektoriaus specialistas, bet turbūt galima referuoti į periodą, kokį mes visai neseniai išgyvenome. Galbūt padarėme tam tikrų klaidų, vertindami COVID-19 periodą, kai galvojom, kad viskas sustos. Ir tikrai buvo rinka visam pasauly, ne tik Europos Sąjungoje, užpilta pinigais. Mes tą matėme dramatiškame indėlių išaugime gyventojų sąskaitose, įmonių likvidume. Ir to pasekmės atsiliepia mūsų ekonominiame gyvenime. Kalba eina ne tik apie nekilnojamojo turto kainas, atlyginimų augimą, bet ir galimybes susimokėti daugiau už tą kavos puodelį.
Galbūt padarėme tam tikrų klaidų, vertindami COVID-19 periodą, kai galvojom, kad viskas sustos.
– Iš principo, jau galima įvertinti COVID-19 politikos pasekmes, ir kad ne viskas ką darė ekonomistai, ECB ir net valstybių Vyriausybės, ekonomine prasme buvo teisinga, taip?
– Taip, bet vėlgi, nors tai liečia dalinai ir mano praeities sprendimus, labai lengva situaciją įvertinti atsitraukus. Kai tu esi tame momente, net ir ekonominiame cikle, labai sunku pasakyti, ar mes dabar gyvename ekonominio augimo, ar kritimo metais? Tai kvailas klausimas, tai nėra aišku. Ekonominių duomenų korekcijos būna labai žymios. Priklausomai nuo dinamikos. Jeigu ta dinamika – labai didelė, o COVID-19 laikotarpiu buvo tikrai dramatiški pokyčiai ekonomikoje, tai net ir statistikams buvo labai sunku įvertinti, kokiame taške mes esam.
– Kokią įtaką ECB vadovybei daro karo grėsmė?
– Iš oficialių pareiškimų ir kalbų, ką kalba ECB vadovai, be abejo, palaikoma ta politinė kryptis. Bet aš nemanau, kad tai įtaką darantis faktorius, nulemiantis jų ekonominius sprendimus. Drįsčiau pasakyti, kad ką mes stebime, tai atsitraukimą nuo tokių ezoterinių temų, kaip klimato kaita, energetikos pokyčiai, kad turėtume pereiti labiau prie tvarių šaltinių, nes tikrai buvo toks laikotarpis, kai ECB ieškojo to platesnio mandato. Dabartiniame didelės infliacijos kontekste ECB grįžta prie pagrindinio savo mandato, ir aš manau, kad tai – sveika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LVAT: papildomas finansavimas sveikatos centrams nepažeidžia lygiateisiškumo principo1
Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas papildomas finansavimas sveikatos centrams steigti nepažeidžia lygiateisiškumo ir objektyvumo principų, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). ...
-
Beveik tūkstantis žydų prašo kompensuoti nusavintą turtą45
Beveik tūkstantis žydų tautybės asmenų prašo atlyginti už praėjusiame amžiuje neteisėtai nusavintą turtą. ...
-
Duobės ir krentantys tiltai: kiek dar tai kęsime?20
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina besidžiaugiantis prezidento Gitano Nausėdos kritika Lietuvos kelių būklei. Anot jo, šalies vadovas akcentuodamas problemą leidžia išryškinti situaciją. ...
-
Kiaulių maras – jau trijuose ūkiuose: kas toliau?10
Dėl įsismarkavusio afrikinio kiaulių maro iškrito trys ūkiai – Klaipėdos, Kupiškio ir Raseinių rajonuose. ...
-
G. Nausėda: finansavimo „Rail Baltica“ reikės ieškoti ir po 2027-ųjų metų5
Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Brangsta ne tik butų nuoma, bet ir kai kurių universitetų bendrabučiai: turi patarimą studentams3
Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. ...
-
Barų savininkai trina rankomis dėl augančios apyvartos: tampame futbolo šalimi2
Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi, išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. ...
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių5
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje19
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...