„Per pastarąjį dešimtmetį vidurinioji klasė išaugo maždaug 10 proc. (...), didžiausias lūžis įvyko per pastaruosius metus. Gyventojų savęs suvokimas taip pat neprasilenkia su pajamomis. Praėjusio dešimtmečio pradžioje pagal Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą viduriniajai klasei save galėjo priskirti apie 50 proc. lietuvių. Dabar tokių, matome, yra beveik 60 proc.“, – kalbėjo jis.

Taikant EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų. Lietuvoje į šią grupę patenka gyventojai, prieš mokesčius uždirbantys nuo 819 iki 2184 eurų.

Vidurinioji klasė Lietuvoje išsiskiria tuo, kad gana konservatyviai valdo savo finansus ir neprisiima perteklinio finansinio sverto.

Visgi atliktas „Swedbank“ tyrimas taip pat rodo, kad per pastaruosius metus 1 proc. sumažėjo viduriniosios klasės atstovų. N. Mačiulis pažymėjo, kad didesnė dalis jų „perėjo“ į aukštas pajamas gaunančiųjų kategoriją, tuo tarpu žemą, 75 proc. vidurkio nesiekiantį atlyginimą gaunančių gyventojų dalis taip pat sumažėjo.

N. Mačiulis teigė, kad vidurinioji klasė Lietuvoje gana konservatyviai valdo savo finansus, o jų skolos ir pajamų santykis yra vienas mažiausių ES.

„Lietuvos gyventojų skolos ir pajamų santykis yra vienas mažiausių ES. Didelė dalis gyventojų skolinasi labai atsargiai. Nors žemiausias pajamas gaunančiųjų skolos ir pajamų santykis viršija 80 proc., ir tai yra gana aukštas rodiklis, viduriniosios klasės skolos ir pajamų santykis yra vos 25 proc. Jis net mažesnis nei aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų, kurių skolos ir pajamų santykis yra 40 proc. (...) Taigi vidurinioji klasė Lietuvoje išsiskiria tuo, kad gana konservatyviai valdo savo finansus ir neprisiima perteklinio finansinio sverto“, – teigė ekonomistas, pridurdamas, kad Lietuvos gyventojų įsiskolinimai yra vieni mažiausių ES.

Nerijus Mačiulis. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Anot N. Mačiulio, įdomu tai, kad pandemijos metu 5 proc. išaugo šalies gyventojų dalis, sukaupusių daugiau nei 2 tūkst. eurų finansinio turto, o per metus indėlių išaugo 2 mlrd. eurų.

„Būtent čia įvyko įdomiausias ir didžiausias pokytis pandemijos metu. Praėjusiais metais gyventojai, turintys daugiau nei 2 tūkst. eurų finansinio turto, jų Lietuvoje buvo 29 proc. šiemet ši dalis išaugo iki 34 proc. tai tikrai nemažas šuolis per metus. Per metus indėlių išaugo 2 mlrd. eurų – tai yra vienas didžiausių šuolių euro zonoje. Net ir gana daug vartodami gyventojai sugebėjo labai padidinti savo santaupas“, – spaudos konferencijoje teigė N. Mačiulis.

Sumažėjo gyventojų finansiniai lūkesčiai oriam gyvenimui užtikrinti

Šalies gyventojų manymu, oriam gyvenimui užtikrinti reikia 61 proc. didesnių pajamų – pernai šis skaičius buvo 10 proc. aukštesnis, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.

Šio rodiklio mažėjimą galėjo lemti tai, kad pandemijos akivaizdoje gyventojai aiškiau įsivertino savo poreikius ir lūkesčius, teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Šiais metais gerokai aktualiau nei praėjusiais metais yra skirti lėšas vaikų ugdymui ir tam reikalingoms priemonėms įsigyti.

„Nors didelė dalis lietuvių praėjusiais metais save priskyrė vidurinei ar aukštesniajai vidurinei klasei, jie teigė, kad norint gyventi oriai (...) norėtų net 70 proc. didesnių pajamų. Šiemet šis rodiklis sumažėjo iki 61 proc. Tikėtina, kad vis tik karantino, pandemijos metu, žmonės labiau įsivertino poreikius ir aiškiau nusistatė, ko iš tiesų jiems reikia ir kas yra orus gyvenimas. Ir tikėtina, kad galbūt kelionių ar įvairių kitų malonumų apribojimas jų lūkesčius ir siekiamybes padėjo pervertinti ir susimažinti“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė J. Cvilikienė.

Palyginus su praėjusiais metais, gyventojų pasiskirstymas pagal visuomenės klases išliko kone identiškas. Elitui save jau kelerius metus iš eilės priskiria 1 proc. respondentų, aukštesniajai vidurinei klasei – beveik dešimtadalis, viduriniajai klasei – 59 proc., žemesniajai vidurinei klasei – ketvirtadalis, o skurstantiems – 6 proc.

Nors didžioji dalis gyventojų priskiria save viduriniajai klasei, gaunamomis pajamomis gyventojai nėra patenkinti – vidutiniškai jas vertina 5,5 balo iš 10 galimų. Šis rodiklis žemesnis nei pernai, kai respondentai savo finansinę situaciją vertino 5,7 balo.

Vertindami šalies ekonominės situacijos perspektyvas per artimiausius metus, 4 iš 10 apklaustųjų teigė, kad ekonominė situacija šiek tiek ar net labai pablogės, dar panaši dalis gyventojų galvoja, kad ji nesikeis, ir tik apie 20 proc. tikisi pagerėjimo.

Remiantis „Swedbank“ užsakyto tyrimo rezultatais, savo finansinę situaciją 9 ir 10 balų vertina 6 proc. respondentų − jie savo pajamomis yra labai arba visiškai patenkinti. Dažniausiai tai aukštąjį išsilavinimą įgiję ir didžiausias pajamas gaunančios gyventojų grupės atstovai.

Pandemija neturėjo poveikio gyventojų nusiteikimui taupyti vaikams. Kaip ir praėjusiais metais, 83 proc. šalies gyventojų šiuo metu taupo arba planuoja taupyti vaikų ateičiai. J. Cvilkienė taip pat pridūrė, kad šiemet daugiau lėšų buvo skiriama vaikų ugdymui reikalingoms priemonėms įsigyti.

„Šiais metais gerokai aktualiau nei praėjusiais metais yra skirti lėšas vaikų ugdymui ir tam reikalingoms priemonėms įsigyti“, – kalbėjo J. Cvilkienė.