- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ekonomistas pozityviai vertina dėl NT mokesčio prasidėjusias diskusijas: tai yra neišvengiama
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad diskusijos dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio inicijavimas yra žingsnis tinkama linkme. Apskritai, ekonomistas pažymi, kad Lietuva anksčiau ar vėliau turės didinti iš turto mokesčių surenkamą biudžeto dalį.
„Makro- požiūriu tai yra judėjimas teigiama kryptimi, nes augant konkurencijai dėl darbuotojų, atsirandant skaitmeniniams klajokliams, nuotoliniam darbui, vis daugiau žmonių netolimoje ateityje rinksis tas šalis, kuriose bus mažesni darbo jėgos mokesčiai. Norint išlikti konkurencingoms, šalims reikės konkuruoti dėl tų mokesčių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad valstybės biudžeto išlaidos ir toliau nuosekliai didėja. Dėl šios priežasties, pasak Ž. Maurico, negalint didinti darbo jėgos apmokestinimo, teks ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių.
„Valdžios sektoriaus apetitas auga. Dabar pažiūrėkite į išlaidas sveikatos apsaugai, krašto apsaugai. Mes negalime turėti 5 proc. deficito visą laiką, nes ir mūsų skolinimosi kaštai išauga“, – pažymi jis.
Todėl, siekiant subalansuoti valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis yra vienas iš galimų įplaukų šaltinių, teigia ekonomistas.
„Reikia didinti mokesčius ne darbui. Tai yra vartojimo, turto ir ekologiniai. Tokia populiari trejybė. Norint išlikti konkurencingiems, mums tuos mokesčius reikia kažkokiu būdu įvesti ir didinti. Tai yra neišvengiama“, – tikino Ž. Mauricas.
ELTA primena, kad nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Lietuvos balso“ finalas (...
-
„Lietuvos balso“ finalas (...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ir ...
-
"UBC - Ultimate boxing clash"....
-
Maironio muziejuje – Jonušo...
-
Valstybinio jaunimo teatro sce...
-
Teršiamas upelis Kauno rajone...
-
Teismas paskelbė nuosprendį ...
-
Verslumo šou „Rykliai. Liet...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Pasipylė bankrotai – po tris įmones kasdienPernai Lietuvoje darbus sustabdė daugiau nei 1000 įmonių arba po tris įmones kasdien. Daugiausia bankrotų fiksuojama statybos sektoriuje, bet netikėtumas kavinėse ir restoranuose. Nepaisant padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio, maitinimo verslas ...
-
Poderskis žada pokyčius dėl žemės politikosAplinkos ministras Povilas Poderskis žada siūlyti Seimui įstatymo pakeitimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla ir žemėtvarkos procesais miestuose bei miesteliuose. Ministro teigimu, bus teikiami siūlymai susiję su valstybinės ...
-
Parama pirmajam būstui: viskas, ką reikia žinotiSocialinės apsaugos ir darbo ministerija jaunoms šeimoms, norinčioms pasinaudoti galimybe gauti finansinę paskatą pirmojo būsto įsigijimui, primena apie subsidijų suteikimo tvarką, įsigaliojusią nuo šių metų pradžios. ...
-
„Via Baltica“ projektui reikalinga žemė: šis teismo sprendimas kai kuriems labai nepatiksLietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad valstybinės svarbos tarptautinės magistralės „Via Baltica“ projektui reikalingi žemės sklypai, už juos tinkamai atlyginant savininkams, gali būti paimami visuomenės reikm...
-
Viena šilčiausių žiemų Lietuvos istorijoje kelia nerimą ūkininkamsŠilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors ankstesnis žiemkenčių pabudimas gali tapti geresniu derliumi, šiltesni ora...
-
Kas rūpinsis maistu, jei ateis diena X?Lietuvoje sudaryta gyventojų aprūpinimo maistu sistema. Rimtos krizės ar karo atveju maistu rūpinsis ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės, maisto gamintojai bei prekybos tinklai. Keičiamas ir valstybės rezervas. Vietoje grūdų – greitai paruo&s...
-
Siūlo grąžinti buvusią tvarką: be šios paramos mokyklos susidurs su sunkumaisGrupė Seimo socialdemokratų siūlo grąžinti iki šių metų pradžios buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms. ...
-
Poderskis: priėmus šiuos sprendimus, būstų kainos natūraliai krisAplinkos ministras Povilas Poderskis mano, kad jau vasario mėnesį bus pristatyta ministerijos atlikta statybų sektoriaus apžvalga. Anot jo, remiantis šiais duomenimis, bus bandoma sumažinti biurokratijos perteklių sektoriuje ir palengvinti naujų ...
-
Paradoksas: žiemos šiltėja, bet sąskaitos už šildymą nemažėjaŠiemet sumuštas ne vienas šilumos rekordas, dienomis temperatūra kai kur kilo net iki 10 laipsnių. Tačiau gyventojai sulaukia didesnių sąskaitų už šildymą nei pernai ir nesupranta, kodėl turi mokėti daugiau. Šilumos...
-
Vilnius palaipsniui ketina pereiti prie maisto atliekų surinkimo konteinerine sistemaVilnius palaipsniui ketina diegti konteinerinę sistemą maisto atliekų surinkimui, šeštadienį pranešė LRT televizija. ...