Tik abejoja, ar Seimas pritars visiems jos punktams. Esą, jeigu ne, bus chaosas.

„Kiekviena nauja reforma gąsdina, tai nežinia. Nežinom, ko tikėtis“, – sako „Jusoros“ savininkė Tatjana Raižienė.

Dabar mokesčių našta, anot smulkiosios verslininkės, per didelė, teko atleisti keturis darbuotojus, liko penki. Apyvarta neauga, nes žmonių sumažėjo, likusių perkamoji galia silpnesnė nei prieš penkerius metus. Pagrindiniai pirkėjai – pensininkai ir vaikai.

Reformos tešlą užminkiusi vyriausybė sako: jeigu jos siūlymai bus priimti Seime, algos į rankas žmonėms augs vidutiniškai apie 50 eurų. Tarp siūlymų – sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“.

„Jeigu tai bus atlikta nuo kitų metų pradžios, visas algas, minimalų darbo užmokestį reikės dauginti koeficientu 1,31 apytiksliai. Tai, jeigu šiandien mes turime vidutinį darbo užmokestį 900 eurų, kitų metų pradžioje, atsiribojant nuo visų kitų faktorių, vidutinis atlyginimas Lietuvoje taps nebe 900 eurų, o 1200 eurų. Į rankas žmogus gautų lygiai tiek pat, nes jis tiesiog sumokės daugiau mokesčių. Realiai žmogus daug geriau gyventi nepradės“, – tvirtina SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Bet įmokų sujungimas, kai „Sodrai“ viską mokėtų vien darbuotojas, anot ekspertų, gali suveikti priešingai, nei nori vyriausybė. Mat popieriuje žmonės matys ne tik didesnę algą, bet ir didesnius mokesčius. O dėl to gali atsirasti noras dalį pajamų nuslėpti. Argumentas, kad žmogus matys, kiek sumoka ir kad visa tai ateity atsidurs jo pensijoje, esą suveiks toli gražu ne visiems.

„Didelis atotrūkis tarp to uždarbio ant popieriaus ir to, kuris gaunamas į rankas, yra labai didelis ir tas, galbūt, gali būti paskata, pamačius, kad toks didelis skirtumas, gal kaip nors čia to tokio didelio mokesčio išvenkim kartu su darbdaviu ir bus iš to visiems naudos. Aišku, žmogui tai iš to naudos nebus. O darbdavys, šiuo atveju, jau nieko nenukenčia, nes jau jo įmokos nebėra“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.

Tačiau sutariama, kad kiti numatyti mokestiniai pakeitimai, pavyzdžiui, neapmokestinamųjų pajamų dydžio, iš tiesų padidintų realias pajamas į rankas. Bet tik dirbančių žmonių. Pensininkams darbo apmokestinimas neturi jokios įtakos. O štai už ne pirmą būstą jiems gali tekti mokėti ir tai, kažin, ar patiks. Tas pats ir su taršių automobilių apmokestinimu – jis tektų tiems, kas neįperka naujų mašinų. Todėl prognozuojama, kad Seimas pritars ne visiems reformos punktams ir taip visai iškraipys mokesčius.

„Mokesčiai tarpusavy yra suderinti ir negalima taip paimti, man vyšnaitė patiko, o čia šitos torto dalies aš nevalgysiu, man nepatinka“, – teigia G. Nausėda.

Su tuo sutinka ir T. Medaiskis, kuris teigia, kad priėmus tik dalį reformų gausis visiškas chaosas.

Vyriausybė suplanavusi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų.