- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parduotuvių lentynose importuojami maisto gaminiai sudaro didelę dalį Lietuvos pirkėjams siūlomo asortimento. Tai ypač pastebima žvelgiant į pieno ir mėsos skyrius. Visgi vartotojų apklausos rodo, kad dauguma šalies pirkėjų prioritetą teikia vietiniams produktams, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak mokslininkų ir ekspertų, tokiam šalies gyventojų pasirinkimui yra pagrindo – lietuviškų ir importuojamų maisto gaminių kokybė iš esmės skiriasi.
Dienraščio duomenimis, vienas iš šalies universitetų šiais metais atliko 32 pieno prekės ženklų, parduodamų Lietuvos parduotuvėse, tyrimą. Jis atskleidė didelius kokybės skirtumus.
Tyrime dėmesys skirtas piene aptinkamam išrūginių baltymų kiekiui. Tai – žmogaus organizmui naudingiausia sudėtinė pieno dalis, kurioje gausu aminorūgščių.
Išlaikyti šiuos baltymus sudėtyje nėra lengva, nes jie yra itin jautrūs aukštai temperatūrai. Netinkamai pasterizuojant pieną, išrūginiai baltymai keičia savo struktūrą – denatūruoja – ir praranda savo biologinę vertę.
Remiantis tyrimu, išrūginių baltymų kiekis 32 prekės ženklų pieno mėginiuose skyrėsi net iki 6 kartų. Pasitaikė ir tokių produktų, kuriuose visai nebuvo aptikta nedenatūruotų baltymų.
Nors iš visų tirtų produktų tik 6 buvo pagaminti Lenkijoje, dalyje jų vertingųjų baltymų kiekis buvo mažesnis už vidutinį.
Geriausiai iš visų buvo įvertintas „Pieno žvaigždžių“ gaminamas „Dvaro“ pienas, teigiama „Lietuvos ryte“.
Remiantis tyrimu, išrūginių baltymų kiekis 32 prekės ženklų pieno mėginiuose skyrėsi net iki 6 kartų.
Klaidinanti reklama nepraslydo pro akis
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, prieš kelerius metus lenkiškuose pieno produktuose rastas didesnis nei leistina enterobakterijų kiekis. Tai reiškia, kad nesilaikyta higienos reikalavimų arba buvo užteršta gamybos linija. Taip pat nustatyti ir ženklinimo etiketėse pažeidimai.
O vartotojai Lietuvoje į etikečių pažeidimus ar kitokį informacijos neatitikimą reaguoja jautriai – tai įrodė ir šio rudens pradžioje pasirodžiusi vieno prekybos tinklo reklamos kampanija.
Jos metu buvo skelbiama, kad lenkiški pieno produktai yra pagaminti Lietuvoje. Visgi akylesni prekybos tinklo klientai netrukus pastebėjo, kad dalis šių produktų iš tiesų yra gaminama Lenkijoje, o ne Lietuvoje.
VMVT portalui lrt.lt teigė, kad tai – klaidinanti reklama, o prekybos tinklo atstovai šį neatitikimą aiškino įsivėlusia žmogiškąja klaida.
Lenkija nėra kokybės lyderė
Ekspertų teigimu, įvežtinės ir lietuviškos mėsos kokybė taip pat nėra vienoda. Didžiausi skirtumai pastebimi lyginant mūsų šalies ir Lenkijos gamintojų mėsą.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad nemažą dalį kiaulienos perdirbėjai atsigabena iš kitų šalių, tačiau lenkiškos jie vengia.
„Gamintojai vertina išeigą, nes ne visų skerdenų kokybė yra vienoda. Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens. Tokia perdirbti nėra tinkama, todėl ir perkama už tą pačią kainą geresnės kokybės skerdena kitose valstybėse“, – „Lietuvos rytui“ sakė E. Mackevičius.
Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens.
Jam antrino ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas. Jis „Lietuvos rytui“ aiškino suprantantis, kodėl verslas įsileidžia lenkišką produkciją. Pagrindinė priežastis – žema kaina. Tačiau, anot G. Kauzono, Lenkija nėra kokybės lyderė.
„Mūsų gamintojų į rinką tiekiama vištiena atitinka aukštus, Skandinavijoje įprastus kokybės standartus.
Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje dažnai remiamasi uždara gamybos grandine, kai gamintojas atsako už visus jos etapus, įskaitant ir paukščių auginimą.
O Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti – dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet jos neaugina. Taigi tokie perdirbėjai negali užtikrinti atsekamumo, o už siūlomų sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos“, – „Lietuvos rytui“ teigė pašnekovas.
Klauso pirkėjų norų
Prekybos tinklų atstovai taip pat pastebi, kad vartotojai Lietuvoje dažniau renkasi lietuviškus mėsos gaminius.
„Matome, kad pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai vištienai. Palyginti su ankstesniais metais, mūsų prekybos tinkle jos parduodama daugiau. Reaguodami į pirkėjų poreikį asortimente didiname būtent lietuviškos vištienos dalį, sveriamos šviežios mėsos vitrinose prekiaujame tik lietuviška vištiena“, – vasarą „Lietuvos rytui“ pasakojo „Maxima“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tuo tarpu „Rimi“ visai neprekiauja iš užsienio valstybių atvežta paukštiena. „Itin vertiname lokalumą ir darnų vystymąsi, tad prekiaujame tik Lietuvoje užauginta vištienos produkcija. Pastebime, kad ir mūsų klientams svarbi šios produktų kategorijos kilmės šalis, taip pat matome ir kokybinius jos skirtumus, pavyzdžiui, spalvos, skonio. Taip pat tikime, kad, norint plėtoti tvarų verslą ir puoselėti aplinkosaugą, svarbu, jog produktai būtų kuo šviežesni ir atvežti iš netoliese esančių ūkių“, – teigė „Lietuvos ryto“ kalbinta „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos20
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką5
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu1
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų15
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...
-
M. Lingė: opozicija galėtų palaikyti naują pajamų apmokestinimą
Opozicijoje esančių konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad ji galėtų paremti valdančiųjų ketinimus keisti gyventojų pajamų apmokestinimą (GPM). ...
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas14
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...