Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorės, advokatės dr. Vidos Petrylaitės, reformos yra nepakankamai teisiškai pagrįstos ir argumentuotos, be to, prieštarauja 2003 metų keltiems tikslams.

„Mano manymu, sistema yra ne keičiama, o kuriama visiškai nauja. Jei palygintume tikslus, kokie buvo 2003 metų ir dabar pagrindžiant pakeitimus, nebelieka pagrindinio tikslo - subalansuoti „Sodros“ biudžetą ateityje”, - antradienį žurnalistams sakė V. Petrylaitė.

Anot jos, 2003 metais tikslas buvo mažinti valstybės įsipareigojimą išlaikant pensininkus, o dabartinė reforma naštą „Sodrai“ tik didins.

„2003 metais buvo pareikštas susirūpinimas, kad (...) ateityje „Sodra“ susidurs su sunkumais dėl demografinių problemų. Dirbančiųjų asmenų mažėja ir mažės, tų asmenų, kuriems reikės mokėti pensijas, ateityje daugės. (...) tada buvo pasiūlyta suderinti „Sodros“ ir kaupiamąją sistemą. „Sodra“ mažina įsipareigojimus ateities pensininkams ir jiems leidžiama pasirinkti fondą, kur vykdys pensijų kaupimą“, - kalbėjo V. Petrylaitė.

„Jei pažiūrėtume į dabartinius pasiūlymus, šitas tikslas - subalansuoti „Sodros“ biudžetą ateityje - dingsta. Išreiškiamas bendro pobūdžio tikslas, kuris yra ne tik praktinis, bet ir populistinis - didinti senatvės pensiją. Kokiomis priemonėmis? Jei atsisakoma „Sodros“ pervedimų dalies, „Sodros“ įsipareigojimai ateityje tik didėja“, - svarstė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė.

Tuo metu advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris dr. Tomas Kontautas pažymėjo, kad būsima reforma paliečia tik dabartinių ir būsimų pensininkų interesus, tačiau visiškai neatsižvelgia į ateities darbuotojus.

„Žiūrint sistemiškai, jei „Sodrai“ išaugs našta, klausimas - iš kur susirinks pinigus, reiškia būsimų dirbančiųjų sąskaita, taigi mokesčių išaugimas yra neišvengiamas“, - sakė T. Kontautas.

Tuo metu „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Dalia Augaitė kritikavo, kad reforma priimama pernelyg greitai ir jos tinkamai neišdiskutavus.

„Tokie esminiai siūlymai teikiami su tokiu greičiu ir su rinka neišdiskutavus. Įstatymas turėtų būti nuo sausio įgyvendintas, poįstatyminiai teisės aktai iki gruodžio 31 dienos turi būti paskelbti, o dalyviai nuo sausio 1 dienos juos turi įgyvendinti“, - pažymėjo D. Augaitė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos (LIPFA) narys Tadas Gudaitis akcentavo, kad Teisingumo ministerija, LIPFA žiniomis, buvo akcentavusi, jog teikiama reforma prieštarauja Konstitucinio Teismo vertinimui, kuris sako, kad per krizę valstybės sumažintos įmokos į pensijų fondus turėtų būti kompensuotos.

Jo teigimu, naujoji reforma galėtų lemti tai, kad kaupiantieji pensijas sukaups nuo 5 iki 9 tūkst. eurų mažiau nei tuo atveju, jei būtų nekeičiama. T. Gudaičio teigimu, tai galėtų lemti kaupiančiųjų bylinėjimąsi ir teisinius ginčus su valstybe, todėl tikėtina, kad įstatymą vėl reikėtų peržvelgti.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė pensijų reformos įstatymų projektų paketui. Dabar jie svarstomi Seimo komitetuose.

Reformos įsigalios tik tuomet, jeigu joms pritars Seimas. Vyriausybė tikisi to sulaukti iki liepos, nors neatmetama, kad diskusijos gali nusikelti į rudenį.

Pensijų kaupimo pertvarką privatūs pensijų fondai kritikuoja nuo jos pristatymo pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad anuitetų mokėjimas būtų centralizuotas. Kitaip tariant, privačiai pensiją kaupę asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, išmokas privalomai gautų iš „Sodros“. Šį pasiūlymą kritikuoja privatūs fondai, teigiantys, kad tada nelieka prasmės kaupti pensijos privačiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, taip būtų sumažinta rizika. Be to, „Sodra“ nesiektų pelno, todėl didesnę grąžą teiktų gyventojams.

„Siūloma centralizuoti anuitetų teikimą, nes ir dabar anuitetų rinka yra maža, kai ji maža, visa rizika tenka dalyviams. (...) Tai būtų valstybinis tiekėjas, užtikrintų kaip įmanoma didesnę grąžą gyventojams“, - Seimo posėdyje teigė ministras.

Pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą, siūloma, kad gyventojo įmoka būtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.). Kaupiantiesiems nemažėtų „sodrinė“ pensija.

Be to, siūloma pensijų fondų įkainius sumažinti perpus - iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės.