- Giedrė Baltrušytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kas dešimtas darbuotojas dirba savarankiškai, o Europos Sąjungoje įvairias savarankiško darbo formas pasirinkę daugiau kaip 30 mln. žmonių. Europos Parlamentas susirūpino, kad šių asmenų socialinės garantijos nepakankamos, ir ragina ištirti, ar sau dirbančių žmonių statusu nėra piktnaudžiaujama.
Kosmetologė Žydrita Biekšienė savarankiškai dirba jau 11 metų. Per šį laiką moteris išbandė įvairias savarankiško darbo formas – iš pradžių dirbo su populiariai patentu vadinamu verslo liudijimu, vėliau vykdė individualią veiklą, o dabar svarsto steigti įmonę, nes yra įsitikinusi, kad tik tokiu atveju galės jaustis realiai socialiai apsaugota.
„Kaip ir daug moki, bet situacija absoliučiai netenkina. Senatvės pensija – 126 litai, stažo nėra, socialinis draudimas labai ribotas, vaiko priežiūros atostogoms skirtų išmokų nėra, ligos atveju „Sodra“ irgi nemoka“, – sako moteris.
Grožio salone, kuriame dirba pašnekovė, savarankiškai dirba dauguma darbuotojų.
Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje sau dirba apie 190 tūkst. žmonių. Tai individualią veiklą vykdantys asmenys, žmonės, dirbantys su verslo liudijimais, advokatai, notarai, antstoliai, ūkininkai ir dirbantieji pagal autorių sutartis. Visi jie turi mažiau socialinių garantijų negu dirbantieji pagal darbo sutartis.
„Šiuo metu Lietuvoje yra penkios draudimo rūšys – tai pensijų socialinis draudimas, ligos ir motinystės socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinis draudimas, nedarbo draudimas ir sveikatos draudimas. Tai yra penkios rūšys, o individualiai dirbantys asmenys draudžiami tik keliomis iš jų“, – teigia „Sodros“ atstovas Martynas Žilionis.
Diskusijos apie nepakankamas savarankiškai dirbančių asmenų socialines garantijas vis garsiau skamba visoje ES. Europos Parlamentas paragino valstybes nares parengti socialinės apsaugos plėtojimo strategijas, kad būtų užtikrinta patikima ir tvirta socialinė apsauga visiems žmonėms.
Ypatingą dėmesį raginama skirti savarankiškai dirbantiems asmenims, nes tokia darbo forma vis dažniau piktnaudžiaujama, o darbuotojams teikiamos socialinės garantijos nepakankamos.
„Vis dėlto labai daug žmonių, kurie neva dirba savarankiškai, iš tiesų dirba fiktyviai. Ir tas nelegalus darbas yra labai išbujojęs ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų ES valstybių. O po to nukenčia patys žmonės – iškraipoma konkurencija, pagaliau, kai tie žmonės sulaukia senatvės, sukuria šeimą, susilaukia vaikų arba, neduok Dieve, tampa neįgalūs, jie neturi jokios socialinės apsaugos. Ir tai [nelegalus darbas] masiškai auga. Nes taip galima išvengti tam tikrų mokesčių, įmokų“, – sako Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė.
„Esminis skirtumas būtų tas, kad jie [savarankiškai dirbantieji] nėra draudžiami ir nemoka įmokų už nedarbo socialinį draudimą, už nelaimingų atsitikimų socialinį draudimą. Kai jie draudžiasi ligos ir motinystės draudimu, jiems mokamos tiktai motinystės/tėvystės pašalpos. Na, o kai tie žmonės suserga, jiems ligos pašalpa nemokama“, – dabartinę tvarką aiškina M. Žilionis.
Išlaidas socialinei apsaugai Europos Parlamentas ragina vertinti kaip socialines investicijas, kurios apsaugo žmones nuo skurdo, padeda išsaugoti sveikatą ir gebėjimus dirbti bei prisitaikyti prie pokyčių. Europarlamentarai taip pat susirūpino, ar darbo rinkos lankstumui didinti skirtos Bendrijos narių darbo įstatymų pataisos nesumažino darbuotojų socialinio saugumo. Ištirti padėtį paraginta Europos Komisija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pastatui senamiestyje Kaunas numato per 17 mln. eurų, archeologinių radinių nesitiki6
Kauno miesto savivaldybės skaičiavimu, senamiestyje prie pilies planuojamas statyti miesto administracijos pastatas su projektavimu galėtų kainuoti per 17 mln. eurų. ...
-
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos raketinės sistemos4
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos oro gynybos sistemos, kurios vėliau bus integruotos į trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS70 NG (MSHORAD), teigia „Saab“ atstovas Lietuvoje Svajūnas Bandzevičius. ...
-
Ekspertai: šaltuoju sezonu reikėtų rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus2
Artėjant žiemos sezonui ir siekiant stabilizuoti gaunamas sąskaita už elektros energiją, ekspertai pataria rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus. ...
-
Šiauliai skelbia šildymo sezono pradžią
Šiauliai antradienį paskelbė šildymo sezono pradžią. Gyventojus šiluma turėtų pasiekti ne vėliau nei penktadienį, skelbiama savivaldybės interneto puslapyje. ...
-
Išeivius įdarbinti norinčioms įmonėms – specialus ženklelis
Lietuvių išeivius norinčios įdarbinti šalies įmonės gaus specialų ženklelį, rodantį jų vertybinę poziciją – atvirumą, tarptautiškumą bei siunčiantį žinią potencialiems darbuotojams, sako ekonomikos ir inovacijų min...
-
Ekonomistai: infliacija rugsėjį mažesnė nei tikėtasi, vėliau kainos kils labiau
Rugsėjį metinei infliacijai siekiant 0,5 proc., o mėnesio – 0,3 proc., ekonomistai sako, jog nedidelės mėnesio infliacijos ir buvo galima tikėtis, tačiau vėlesniais mėnesiais kainos didės. Analitikai mano, kad vidutinė metinė infliacija &scar...
-
ECB kitą savaitę veikiausiai vėl mažins bazines palūkanas
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba per spalio 17-ąją numatytą pinigų politikos svarstymą veikiausiai vėl sumažins bazines palūkanas, pareiškė jos narys, Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau. ...
-
Kaune suvienodinamos verslo liudijimų kainos: lieka tik viena lengvata9
Kauno miesto taryba patvirtino, kiek kitais metais kainuos įsigyti verslo liudijimą. Kaina didinama visoms verslo liudijimų rūšims, išskyrus gyvenamųjų patalpų nuomos. Šis verslo liudijimas šiemet mieste buvo populiariausias....
-
Bankas įspėja apie naują sukčiavimo būdą: apsimeta senu pažįstamu
„Citadele“ bankas įspėja, kad pastaruoju metu gyventojai sulaukia SMS žinučių nuo neva seno pažįstamo, pasikeitusio telefono numerį. Vis dėlto, bendrauti apsišaukėlis siūlo spaudžiant ant kenksmingos nuorodos. ...
-
E. pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos šiemet augo 22 proc. iki 275 mln. eurų
Lietuvoje veikiančios elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos pirmąjį šių metų pusmetį gavo 275,1 mln. eurų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, antradienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...