- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų viceministrui pareiškus, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, 2021 metais abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu, prezidento patarėjas sako, kad Prezidentūra siekė tik įvertinti galimą tokių sankcijų žalą.
Pasak Prezidentūros Komunikacijos grupės vadovo Frederiko Jansono, tuo metu skaičiuota, kad valstybės valdomoms įmonėms tokios sankcijos kainuotų apie 100 mln. eurų.
„To poveikio valstybinėms įmonėms – „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui – kaina buvo apie 100 mln. eurų – tiesiog, suvokti apie ką kalba. Prezidentūra paprašė (...) įvertinti galimą poveikį“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.
„Dėl baltarusiškų trąšų – taip atsakingo valdymo principas yra susiskaičiuoti galimas žalas. URM'ui tuo metu tai nebuvo būdinga funkcija ar siekis. Kaip po to matėme ir su Kinija tą patį atvejį, kai tu darai žingsnį nežinodamas, kiek tau jis tiksliai kainuos. Tai šitas klausimas, manau, buvo svarbus, reikalingas ir bent jau suskaičiavimui, kad Lietuva į tas sankcijas įdės savo 100 mln. eurų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Seimo laikinajai tyrimo komisijai pirmadienį liudijęs užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, 2021 metais abejojusi sankcijų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabentoms „Belaruskalij“ trąšoms tikslingumu.
Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.
„Pasakojimas su nuslėptos tiesos elementais“
F. Jansonas užsienio reikalų viceministro liudijimą pavadino pasakojimu „su nuslėptos tiesos elementais“ bei teigė, kad J. Survila nutylėjo apie tuometį Prezidentūros raginimą įvesti sankcijas Baltarusijoje pagamintai elektrai.
Šalies vadovo patarėjas taip pat priekaištavo Vyriausybei neužkirtus kelio Astravo atominės elektrinės antrojo reaktoriaus veiklai.
Tai vėlgi rinkimams pamakaluojama korta, kaip maži vaikai pažaidžia, numeta, pabėga.
„Prisiminkime 2019 metus, Konservatorių partijos antiastravinį sąjūdį. Gal girdėjote apie jį ką nors po rinkimų? Tai vėlgi rinkimams pamakaluojama korta, kaip maži vaikai pažaidžia, numeta, pabėga“, – antradienį Žinių radijui kalbėjo F. Jansonas.
Jis laikinąją Seimo komisiją bei kitus tyrimus, kuriuose figūruoja Prezidentūra, pavadino „politiniais žaidimais“.
„Vienas iš Konservatorių partijos vadovų (J. Survila yra partijos vicepirmininkas – BNS) nuėjo į Seime konservatorių dominuojamą ir sukurtą komisiją ir ten su ja pasikalbėjo“, – teigė F. Jansonas.
„Šitoje vietoje turbūt apie institucijas reikėtų šone palikti ir suprasti, kad iki rinkimų yra likę mažiau nei šimtas dienų. (...) Tikrai nenustebsiu, jeigu atsiras dar trys, trylika ar penkiolika tyrimų per devyniasdešimt kelias dienas“, – pridūrė jis.
J. Survila pirmadienį teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos, ir Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.
Jis taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.
Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai (ES) sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse5
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?16
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...
-
LEA statistika: kaip Lietuvoje keičiasi elektromobilių rinka1
Pernai lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius šalyje išaugo beveik 50 proc., o vien grynųjų elektromobilių skaičius – beveik 40 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Valiūnas turi pasiūlymų dėl pelno ir GPM mokesčių, verslo liudijimų2
Gintauto Palucko Vyriausybei svarstant keisti kai kuriuos mokesčius verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą. ...