- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų viceministrui pareiškus, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, 2021 metais abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu, prezidento patarėjas sako, kad Prezidentūra siekė tik įvertinti galimą tokių sankcijų žalą.
Pasak Prezidentūros Komunikacijos grupės vadovo Frederiko Jansono, tuo metu skaičiuota, kad valstybės valdomoms įmonėms tokios sankcijos kainuotų apie 100 mln. eurų.
„To poveikio valstybinėms įmonėms – „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui – kaina buvo apie 100 mln. eurų – tiesiog, suvokti apie ką kalba. Prezidentūra paprašė (...) įvertinti galimą poveikį“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.
„Dėl baltarusiškų trąšų – taip atsakingo valdymo principas yra susiskaičiuoti galimas žalas. URM'ui tuo metu tai nebuvo būdinga funkcija ar siekis. Kaip po to matėme ir su Kinija tą patį atvejį, kai tu darai žingsnį nežinodamas, kiek tau jis tiksliai kainuos. Tai šitas klausimas, manau, buvo svarbus, reikalingas ir bent jau suskaičiavimui, kad Lietuva į tas sankcijas įdės savo 100 mln. eurų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Seimo laikinajai tyrimo komisijai pirmadienį liudijęs užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, 2021 metais abejojusi sankcijų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabentoms „Belaruskalij“ trąšoms tikslingumu.
Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.
„Pasakojimas su nuslėptos tiesos elementais“
F. Jansonas užsienio reikalų viceministro liudijimą pavadino pasakojimu „su nuslėptos tiesos elementais“ bei teigė, kad J. Survila nutylėjo apie tuometį Prezidentūros raginimą įvesti sankcijas Baltarusijoje pagamintai elektrai.
Šalies vadovo patarėjas taip pat priekaištavo Vyriausybei neužkirtus kelio Astravo atominės elektrinės antrojo reaktoriaus veiklai.
Tai vėlgi rinkimams pamakaluojama korta, kaip maži vaikai pažaidžia, numeta, pabėga.
„Prisiminkime 2019 metus, Konservatorių partijos antiastravinį sąjūdį. Gal girdėjote apie jį ką nors po rinkimų? Tai vėlgi rinkimams pamakaluojama korta, kaip maži vaikai pažaidžia, numeta, pabėga“, – antradienį Žinių radijui kalbėjo F. Jansonas.
Jis laikinąją Seimo komisiją bei kitus tyrimus, kuriuose figūruoja Prezidentūra, pavadino „politiniais žaidimais“.
„Vienas iš Konservatorių partijos vadovų (J. Survila yra partijos vicepirmininkas – BNS) nuėjo į Seime konservatorių dominuojamą ir sukurtą komisiją ir ten su ja pasikalbėjo“, – teigė F. Jansonas.
„Šitoje vietoje turbūt apie institucijas reikėtų šone palikti ir suprasti, kad iki rinkimų yra likę mažiau nei šimtas dienų. (...) Tikrai nenustebsiu, jeigu atsiras dar trys, trylika ar penkiolika tyrimų per devyniasdešimt kelias dienas“, – pridūrė jis.
J. Survila pirmadienį teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos, ir Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.
Jis taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.
Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai (ES) sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...