- „Kauno dienos“, ELTA inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) jau trečią mėnesį rodo stabilesnius Lietuvos pramonės lūkesčius. Vis dėlto netikrumas dėl paklausos eksporto rinkose nesisklaido.
Parodys metiniai planai
Pramonės lūkesčių indeksas spalį siekė 47,9, palyginti su 47,3 rugsėjį.
Pasak LPK ekonomistės Eglės Stonkutės, pagerėję lūkesčiai daugiausia nulemti pramonės produkcijos gamybos prognozių. Pastebimas ir šiek tiek palankesnis pramonės produkcijos paklausos vertinimas, kai kuriose įmonėse – lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo.
E. Stonkutė pastebi, kad nors įmonių artimiausio laikotarpio užsakymų skaičiai lieka nepakitę, jos jau ne vienus metus nerimauja dėl nepakankamos paklausos eksporto rinkose. Iki 2022 m. liepos apie ketvirtadalį visų Lietuvos pramonės įmonių jausdavo paklausos eksporto rinkose nepakankamumą, o nuo 2022 m. rugpjūčio kiekvieną mėnesį apie 40 proc. visų įmonių paklausą eksporto rinkose vertina kaip nepakankamą.
„Kol kas netikrumas dėl paklausos eksporto rinkose nesisklaido. Didžiąją dalį euro zonos šalių kol kas vienija tai, kad jų pramonės įmonių vadybininkai dar tikisi pramonės susitraukimo artimiausiu metu. Artėja naujų metų pradžia, Europos įmonės sudarys metinius gamybos planus. Tikriausiai tik tada paaiškės planuojama gamybos ir potencialių užsakymų Lietuvos pramonės įmonėms apimtis“, – pastebi E. Stonkutė.
Įdomi situacija
Anot ekonomistės, dar lieka sektorių, kurių įmonės, nepaisant bendrų tendencijų, tikisi, kad paklausa eksporto rinkose augs. Tai, jos teigimu, yra maisto produktų ir tekstilės gaminių gamybos sektorių įmonės.
Galima manyti, kad drabužių siuvimo įmonės, radusios specifinių nišų ir gaminančios aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, ketina tęsti savo veiklą.
„Įdomi situacija formuojasi drabužių siuvimo sektoriuje, kurio lūkesčiai spalį yra vieni prasčiausių tarp visų pramonės sektorių. Vis dėlto net trečdalis drabužių siuvimo įmonių mano, kad paklausa eksporto rinkose artimiausiu metu augs ir panašiai tiek pat mano, kad ji mažės. Galima manyti, kad drabužių siuvimo įmonės, radusios specifinių nišų ir gaminančios aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, ketina tęsti savo veiklą“, – sako E. Stonkutė.
„Tačiau tai iš esmės nekeičia ilgalaikės drabužių siuvimo sektoriaus mažėjimo tendencijos Lietuvoje. Šis sektorius praranda konkurencingumą dėl jame dominuojančių brandžių technologijų, pasaulyje dominuojant žemų darbo kaštų šalių gamintojams“, – tekstilės gaminių sektorių ateitį vertina ekonomistė.
Lietuvos pramonės įmonės nesitiki ir esminių produkcijos kainų pokyčių. Kainų kilimo nuotaikomis gyvena tik dalis maisto produktų gamybos sektoriaus įmonių.
Subjurusi nuotaika
Nors Lietuvoje veikiančių pramonės įmonių lūkesčiai dėl galimo darbuotojų skaičiaus didėjimo artimiausiu metu vidutiniškai šiek tiek pagerėjo, tačiau drabužių siuvimo, chemikalų ir chemijos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos ir baldų gamybos sektoriuose nuotaika išlieka subjurusi. Beveik dvi iš penkių drabužių siuvimo sektoriaus įmonių svarsto apie galimus darbuotojų skaičiaus mažinimo sprendimus.
Apie darbuotojų skaičiaus didinimą artimiausiu metu ketina svarstyti tik dalis guminių ir plastikinių, tekstilės gaminių gamybos įmonių. Net jei kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriaus įmonėse kiek suprastėjo lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo, tačiau tai yra labiau samdymo įkarščio suvaldymas nei ryškus darbuotojų samdos klausimų posūkis.
E. Stonkutė taip pat išskiria, kad nedidelio pramonės lūkesčių gerėjimo visiškai neatspindi pramonės pajėgumų panaudojimas: spalį jis smuko.
LPK duomenimis, didesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas buvo tik maisto produktų gamybos, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos ir tekstilės gaminių gamybos sektoriuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VST pradeda saugoti Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centrą
Viešojo saugumo tarnyba (VST) pradeda saugoti „Litgrid“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centrą bei Elektrėnų kompleksą. ...
-
Kalėdų Senelis įtiko ne visiems: atsakė, kaip elgtis su nepatikusiomis dovanomis2
Praūžus šventėms gyventojai skuba grąžinti neįtikusias dovanas. Vartotojų teisių gynėjai sako, kad pirmųjų užklausų sulaukė jau Kūčių vakarą. O štai bankų apklausos rodo, kad kiekvienais metais atsiranda vis daugiau tokių, kur...
-
Degalų pasiutpolkė tęsiasi: kas toliau12
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos degalų kainos, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, sumažėjo – gruodžio 30 d. benzino vidutinė kaina nukrito 15,6 proc., dyzelino – 8,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (L...
-
LEA: gyventojai suskubo – per dieną sulaukta 2250 paraiškų paramai gauti2
Norintys pasikeisti taršius būsto šildymo katilus, Vidurio ir Vakarų Lietuvos rajono gyventojai per pirmąją kvietimo dieną pateikė beveik 2250 paraiškų paramai gauti, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Blaivių švenčių banga: perkamiausios prekės šiemet nustebino
Prekybininkai jau skaičiuoja Naujųjų išvakarių pardavimus. Ištuštėjo ne tik kiaušinių ar majonezo lentynos, pirkėjai glėbiais graibstė nealkoholinį vyną. Jo išpirkta kone dvigubai daugiau nei įprastai. ...
-
„Sodra“ primena: nuo metų pradžios teks mokėti didesnes PSD įmokas12
Padidėjus minimaliajai mėnesinei algai, nuo metų pradžios padidėjo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, praneša „Sodra“. ...
-
Brangsta pašto paslaugos: ekspertams kyla klausimų5
Brangsta pašto paslaugos. Siuntos vidutiniškai 90 centų, o atvirlaiškiai – 50 centų. Kelti tarifus Lietuvos paštą verčia didėjančios išlaidos. Laiškininkams kyla atlyginimai, brangiau išlaikyti trans...
-
Rinka, į kurią nukreiptos visų akys: kas bus toliau
Praėjusiais 2024 metais viešumoje ne visuomet teigiamai skambėjęs Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektorius išlaikė augimo tempą bei 2025-aisiais tikisi tolesnio augimo. ...
-
Savickas: buvusios Vyriausybės nutarimas nebus atšaukiamas – plėsime ribojimus logistikai oru2
Praėjusios Vyriausybės nutarimas dėl dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimo bus ne atšaukiamas, bet tikslinamas, siekiant praplėsti ribojimą karui galimas panaudoti prekes transportuoti konkrečiai oru, sako ekon...
-
URM: praėjusios Vyriausybės nutarimas neturėtų būti atšaukiamas3
Ekonomikos ir inovacijų ministrui Lukui Savickui siūlant sušvelninti praėjusios Vyriausybės priimtą draudimą eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis, Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, jog toks ribojimas tur...