- Dominykas Biržietis, Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vyriausybei gegužę pateikus siūlymą denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų, prezidentas Gitanas Nausėda turėjo pakankamai laiko perduoti Seimui svarstyti šį klausimą dar pavasario sesijoje.
„Kai buvo pateikta Vyriausybės gegužės mėnesį, (...) buvo pakankamai laiko denonsuoti dar pavasario sesijoje. Vėliau buvo du neeiliniai posėdžiai, buvo galima denonsuoti per juos ir tą klausimą buvo galima užbaigti“, – Seime žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Užsienio reikalų ministerija (URM) „visada identifikavo“, kad sutartys turi būti nutrauktos nedelsiant, ypač turinčios didelę reikšmę, prisidedančios prie agresoriaus interesų.
„Mūsų vertinimu, (...) agresorius turi didelį interesą, kad tos sutartys išliktų ir būtų nenutraukiamos. Rudens sesija buvo pasirinkta tik dėl to, kad nebuvo pasirašyta, nebuvo denonsuota Prezidentūroje, nebebuvo kitos išeities“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis tvirtino, kad „yra legitimus klausimas“, kodėl, nutraukus visas sutartis, dvi, turinčios didžiausią reikšmę, nenutrauktos, tačiau teigė negalintis atsakyti į šį klausimą.
Mūsų vertinimu, (...) agresorius turi didelį interesą, kad tos sutartys išliktų ir būtų nenutraukiamos. Rudens sesija buvo pasirinkta tik dėl to, kad nebuvo pasirašyta, nebuvo denonsuota Prezidentūroje (...)
Ministras nekomentavo, ar prezidento delsimas susijęs su vadinamąja Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo parlamentine komisija, identifikavusia galimą su Baltarusija siejamo verslo įtaką G. Nausėdai.
„Mūsų buvo paprašyta įvertinti visas sutartis, mes įvertinimus pateikėme. Dauguma sutarčių yra jau denonsuotos arba nutrauktos, jeigu buvo ministeriniu lygiu, likusios yra šios dvi“, – teigė G. Landsbergis.
Ministro teiginių apie galimybes dar pavasarį perduoti sutarčių denonsavimo klausimą Seimui Prezidentūra nekomentuoja.
Vyriausybė sprendimą nutraukti su Rusija ir Baltarusija 1999 metais pasirašytas sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos priėmė gegužės pabaigoje.
Kiek anksčiau antradienį G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė Žinių radijui teigė galinti „visiškai atsakingai“ pasakyti, jog prezidentas nėra spaudžiamas baltarusiškų trąšų verslo.
Ji žinią apie nedenonsuotas sutartis taip pat vadino „šaršalu“, susijusiu su artėjančiais Seimo rinkimais.
A. Skaisgirytė tvirtino, kad prezidentas sutarčių denonsavimo projektus Seimui pateiks „pačiomis artimiausiomis dienomis“, bet pridūrė nežinanti, ar tai įvyks šią savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie „Teltonikos“ skandalą: turime išsiaiškinti mūsų herojus, stabdžiusius projektą1
Didžiausias smūgis Lietuvos ekonomikai – taip vertinama bendrovės „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio žina, kad nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla. Lietuva praranda 3,5 mlrd. eurų investicijas. Nebus sukurt...
-
Potencialia ministre įvardijama I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – neišvengiama (interviu)3
Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje. Ji tikina,...
-
Nauji svarstymai: elektra kai kam gal atpigti
Nauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesn...
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai1
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...