- Giedrius Gaidamavičius (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys turi kartu siekti tolesnės Europos Sąjungos paramos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui.
„Projektas „Rail Baltica“ yra karinio mobilumo ir susisiekimo tarp mūsų šalių pagrindas. Labai svarbu, kad jį užbaigtume iki 2030 metų ir dirbtume kartu, siekdami užsitikrinti tolesnį ES finansavimą kitoje daugiametėje finansinėje programoje“, – trijų Baltijos šalių prezidentų spaudos konferencijoje Klaipėdoje penktadienį sakė Gitanas Nausėda.
„Tikiuosi, kad sulauksime teigiamos reakcijos iš Europos Komisijos, kadangi, skirtingai nei 2011 ar 2012 metais, mes matome, koks svarbus yra „Rail Baltica“ projektas kariniam mobilumui“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Anot jo, projektas pabrango dėl infliacijos, o Lietuvoje dėl jo būtinybės nekyla jokių politinių nesutarimų.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat teigė, kad „Rail Baltica“ yra svarbus karinio mobilumo projektas sprendžiant hibridinio karo grėsmes bei esant reikalui perdislokuoti karines pajėgas.
„Turime daryti viską, ką galime, kad įtikintume savo Europos kolegas, jog kitame Europos (Sąjungos – BNS) biudžete būtina užsitikrinti ES paramą. Patinka tai ar ne, gali būti diskusijų dėl kitų finansavimo šaltinių paieškos, bet, mano nuomone, nacionalinis ir Europos finansavimas bus du kritiškiausi šio projekto finansavimo elementai“, – teigė E. Rinkevičius.
„Dabar mums visiems reikia suvienyti jėgas, kad įtikintume Europos Komisiją, mūsų Europos draugus ir sąjungininkus, jog 2028–2035 metų laikotarpiui turi būti užtikrintas pakankamas biudžetas. Žinoma, dar turime išspręsti kai kurias projekto detales, kurias, kaip žinote, šiuo metu aptariame Latvijoje“, – teigė jis.
Estijos prezidentas Alaras Karisas pabrėžė, kad pagrindinė „Rail Baltica“ problema – galimas vėlavimas ir pabrangimas.
„Mes turime rasti piniginių išteklių iš mūsų nacionalinių biudžetų, taip pat europinių resursų. Tačiau europiniai pinigai neateis anksčiau nei 2028 metais, todėl tai mums reikės padaryti iš savų resursų“, – Klaipėdoje teigė A. Karisas.
„Rail Baltica“ yra ypatingos reikšmės Baltijos šalių konkurencingumui ir sujungiamumui, taip pat regiono saugumui ir atgrasymui. Todėl bendromis pastangomis sieksime didesnio „Rail Baltica“ ir kitų su kariniu mobilumu susijusių projektų finansavimo, pasitelkiant tolesnį ES dalinį finansavimą kitoje 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje perspektyvoje“, – teigiama Baltijos šalių vadovų bendrame pareiškime.
„Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto Lietuvos valdžios atstovai yra sakę, kad pagrindinė jo problema ne pinigai, o įgyvendinimo tempai. Šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.
Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitete – pasiruošimas galimam galvijų ligų protrūkiui
Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį aiškinsis, kaip Lietuvoje pasirengta galvijų ligų protrūkiams ir galimų užkratų pasekmių likvidavimui. ...
-
Vilniaus miesto taryboje – šių metų biudžetas
Vilniaus miesto taryba trečiadienį ketina patvirtinti 2025 metų miesto biudžetą. ...
-
Vyriausybėje – leidimas refinansuoti valstybės remiamas būsto paskolas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo gyventojams suteikti galimybę refinansuoti valstybės iš dalies remiamas būsto paskolas. Tokiu atveju valstybės subsidijos nereikėtų grąžinti. ...
-
Vyriausybė spręs, ar laikinai sustabdyti antrąjį jūros vėjo parko konkursą
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar laikinai sustabdyti jau paskelbtą antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas. ...
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...