„Man tikrai neramu ir net šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematikai. Dar ir šiandien, prieš ateidamas į šį susitikimą, pasižiūrėjau, ką padarė kitos Europos Sąjungos valstybės infliacijos pasekmių švelninimo prasme. Absoliuti dauguma jau pereina prie antrojo infliacijos pasekmių švelninimo paketo“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Tuo tarpu mes vis dar sakome „palaukite, dar truputį anksti“ ir „dar palauksime pora–trejetą savaičių, tada galbūt kažką nuspręsime“. Atleiskite, bet už poros–trejeto savaičių ir šildymo sezonas pasibaigs. Tai mes apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo nejuntamai ir be jokių pasekmių žmonėms?“ – pridūrė šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, Prezidentūros užsakymu buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kuri, pasak jo, parodė, kad 90 proc. apklaustųjų „pakankamai skaudžiai“ jaučia infliacijos pasekmes, taip pat 90 proc. galvoja, kad valstybės institucijos daro nepakankamai, jog kompensuotų infliacijos padarinius.

Tuo tarpu mes vis dar sakome „palaukite, dar truputį anksti“ ir „dar palauksime pora–trejetą savaičių, tada galbūt kažką nuspręsime“. Atleiskite, bet už poros–trejeto savaičių ir šildymo sezonas pasibaigs. Tai mes apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo nejuntamai ir be jokių pasekmių žmonėms?

„Mes turime pagaliau rasti savyje valios imtis tų sprendimų. Galime diskutuoti dėl konkrečių sprendimų, galima atmesti vienus, pasirinkti kitus, bet kuomet atmetami vieni sprendimai ir nepasiūloma nieko mainais, atleiskite, tai yra nelabai konstruktyvios politikos pavyzdys“, – sakė šalies vadovas.

Seimas praėjusią savaitę nesvarstė prezidento siūlymo mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas, tačiau ėmėsi jo iniciatyvos didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų.

Paklaustas apie naujus antiinfliacinių priemonių pasiūlymus, G. Nausėda teigė lauksiantis siūlymų iš kitų politikų, taip pat galbūt grįšiantis prie ankstesnių savo iniciatyvų.

„Aš lauksiu taip pat ir pačių politikų pasiūlymų. Galimas dalykas, kad bus grįžta prie tų pačių siūlymų, kuriuos ir mes pateikėme, juo labiau, kad vienas mūsų siūlymų dėl neapmokestinamojo pajamų didinimo praėjo, nors ir gana sunkiai. Man bus labai įdomu pažiūrėti į antrąjį balsavimą“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, su pačia infliacija Lietuva kovoti neįmanoma, nes ją lemia tokios priežastys, kurias paveikti valstybėje instrumentų nėra.

„Todėl turime galvoti kaip galime kompensuoti augančią infliaciją ir mūsų pasiūlymas (dėl vienkartinių 100 eurų išmokų – BNS) buvo nukreiptas būtent į tai. Ir jis buvo labai tikslinis, kryptingas (...) jis buvo koncentruotas, nukreiptas į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Tiesą sakant, įdomu, kokiais argumentais būtų galima paneigti, kad toks sprendimas šiandien yra nereikalingas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, siekiant suvaldyti infliaciją, galėtų būti grįžtama ir prie neefektyviomis anksčiau laikytų priemonių.

„Esu atviras ir kitiems pasiūlymams. Šiandien jokios priemonės neturėtų būti tabu – tame tarpe ir galbūt tos, kurias anksčiau nurašydavome ir sakydavome, kad tai netradicinės ar neduos efekto. Šiandien žmonėms reikia mūsų realios pagalbos, nes tai yra ne tik ekonominis ir socialinis klausimas, (...) bet tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Žmonės, kurie mato valstybės rūpestį jais, tikrais supras pavojaus valandą, kad ir valstybei reikia padėti“, – pridūrė jis.

Vasarį Lietuvoje infliacija, palyginti su 2021 metų vasariu, siekė 14,2 procento.

Anot Statistikos departamento, infliacijai daugiausiai įtakos turi šilumos, degalų ir tepalų, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, dujų, duonos ir grūdų produktų, daržovių, restoranų, kavinių, elektros, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas bei vandentiekos kainų sumažėjimas.

Ekonomistai sako, kad kainų augimas tęsis, pikas gali būti pasiektas vasarą.