- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad prezidentas iš ES biudžeto derybų parvežė „nei daug, nei mažai“.
„Prezidentas Lietuvai parveža nei daug, nei mažai – 14,5 mlrd. eurų ES biudžeto. Didelę dalį to biudžeto sudaro sanglaudos pinigai, taip pat bendrosios žemės ūkio politikos (lėšos – ELTA). Dalis pinigų skirta Ignalinos AE uždarymui, Kaliningrado tranzitui, mums visiems rūpimiems infrastruktūros transporto projektams vystyti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Skaisgirytė.
Anot jos, prezidentas kone labiausiai džiaugiasi dėl didesnių tiesioginių išmokų žemdirbiams.
„Pozityvių momentų yra ne vienas. Prezidentas tikrai džiaugiasi, kad pavyko iškovoti didesnius sanglaudos pinigus ir didesnes tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams“, – teigė prezidento patarėja.
Jos teigimu, pasiekta, kad nuo 2022 metų Lietuvos žemdirbiai gaus 200 eurų už hektarą.
„Palaipsniui išmokos didės iki ne mažiau 215 eurų už hektarą laikotarpio pabaigoje 2027 metais. Tai labai didelis žingsnis į priekį. Tam tikroms šalims santykinai mažiau yra skiriama, kai kurioms šalims – santykinai daugiau. Baltijos šalys patenka į santykinai daugiau grupę. Baltijos šalių lyderiai veikia išvien kartu spausdami Europos Vadovų Tarybos pirmininką dėl didesnių išmokų“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėjos nuomone, daugiau nesutarimų derybose buvo dėl Gaivinimo fondo dydžio ir subsidijų-paskolų santykio.
„Čia buvo vienas gana ilgas nesusitarimas. Dėl jo susitarta tik šiąnakt, kokiu būdu yra valdoma Daugiametė finansinė perspektyva ir Gaivinimo fondas, visa kita apie konkrečius, kokio dydžio kokia biudžeto eilutė bus“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis, etapas.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą. „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma. Išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
Lietuvos prezidentas sakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Poderskis žada pokyčius dėl žemės politikos
Aplinkos ministras Povilas Poderskis žada siūlyti Seimui įstatymo pakeitimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla ir žemėtvarkos procesais miestuose bei miesteliuose. Ministro teigimu, bus teikiami siūlymai susiję su valstybinės ...
-
Parama pirmajam būstui: viskas, ką reikia žinoti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jaunoms šeimoms, norinčioms pasinaudoti galimybe gauti finansinę paskatą pirmojo būsto įsigijimui, primena apie subsidijų suteikimo tvarką, įsigaliojusią nuo šių metų pradžios. ...
-
„Via Baltica“ projektui reikalinga žemė: šis teismo sprendimas kai kuriems labai nepatiks
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad valstybinės svarbos tarptautinės magistralės „Via Baltica“ projektui reikalingi žemės sklypai, už juos tinkamai atlyginant savininkams, gali būti paimami visuomenės reikm...
-
Viena šilčiausių žiemų Lietuvos istorijoje kelia nerimą ūkininkams
Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors ankstesnis žiemkenčių pabudimas gali tapti geresniu derliumi, šiltesni ora...
-
Kas rūpinsis maistu, jei ateis diena X?
Lietuvoje sudaryta gyventojų aprūpinimo maistu sistema. Rimtos krizės ar karo atveju maistu rūpinsis ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės, maisto gamintojai bei prekybos tinklai. Keičiamas ir valstybės rezervas. Vietoje grūdų – greitai paruo&s...
-
Siūlo grąžinti buvusią tvarką: be šios paramos mokyklos susidurs su sunkumais
Grupė Seimo socialdemokratų siūlo grąžinti iki šių metų pradžios buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms. ...
-
Poderskis: priėmus šiuos sprendimus, būstų kainos natūraliai kris
Aplinkos ministras Povilas Poderskis mano, kad jau vasario mėnesį bus pristatyta ministerijos atlikta statybų sektoriaus apžvalga. Anot jo, remiantis šiais duomenimis, bus bandoma sumažinti biurokratijos perteklių sektoriuje ir palengvinti naujų ...
-
Paradoksas: žiemos šiltėja, bet sąskaitos už šildymą nemažėja
Šiemet sumuštas ne vienas šilumos rekordas, dienomis temperatūra kai kur kilo net iki 10 laipsnių. Tačiau gyventojai sulaukia didesnių sąskaitų už šildymą nei pernai ir nesupranta, kodėl turi mokėti daugiau. Šilumos...
-
Vilnius palaipsniui ketina pereiti prie maisto atliekų surinkimo konteinerine sistema
Vilnius palaipsniui ketina diegti konteinerinę sistemą maisto atliekų surinkimui, šeštadienį pranešė LRT televizija. ...
-
Budrys: svarstymai atnaujinti Rusijos dujų importą būtų istorinė klaida
Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie Europos Sąjungos (ES) pareigūnų svarstymus atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą veiksnį siekiant baigti karą Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tai būtų „ist...