„Viena vertus, tai yra labai didžiulis pasitikėjimas visai gynybos verslų ekosistemai. Kita vertus, reikia žiūrėti, kad neatsirastų piktnaudžiavimų arba naudojimųsi tomis spragomis, kurios šiuo įstatymu yra sukurtos“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

Šioms socialdemokrato minimoms Gynybos ir saugumo įstatymo pataisoms bei jas lydintiems Viešųjų pirkimų, Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymams po pateikimo Seimas pritarė balandžio 18 dieną, jos patvirtintos ir Ekonomikos komitete.

Svarstymo stadijoje už šias pataisas balsavo 92 parlamentarai.

Norėdamas sudėti saugiklius, kurie apribotų verslų galimybes piktnaudžiauti įstatymo spragomis, parlamentas paprašė Vyriausybės išvados.

Anot G. Palucko, karinės pramonės verslams ypač reikšmingas yra siūlomas įtvirtinti „ypatingojo projekto“ statusas.

Viena vertus, tai yra labai didžiulis pasitikėjimas visai gynybos verslų ekosistemai. Kita vertus, reikia žiūrėti, kad neatsirastų piktnaudžiavimų arba naudojimųsi tomis spragomis (...)

 

„(Statusas – ELTA) sudaro galimybę, bendradarbiaujant su ministerija (KAM – ELTA), turėti bendro pobūdžio ir valdymo projektą, kuriam apskritai nebūtų taikomos viešųjų pirkimų taisyklės“, – pabrėžė G. Paluckas.

Parlamento Ekonomikos komitete pristatydamas poreikį keisti esamą reguliavimą krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad svarbiausius Lietuvos gynybos poreikius turėtų užtikrinti šalies viduje veikiančios įmonės. Tai, anot jo, didins tiekimo grandinių saugumą, gerins kariuomenės prieigą prie reikiamos karinės įrangos.

„Manau, kad tai būtų naujas puslapis (...) bendradarbiavime su mūsų gynybos pramone“, – pabrėžė ministras.

Toks pramoninis bendradarbiavimas, anot L. Kasčiūno, galėtų būti vykdomas valstybei inicijuojant ne mažesnės nei 5 mln. eurų vertės pirkimus.

„Vyriausybė tvirtins karinės įrangos sąrašą, kuris yra prioritetinis, strateginis, ir būtent šis sąrašas leistų plėtoti mūsų gynybos pramonei tam tikras kryptis ir jas vystyti. (...) Dažnai mūsų klausia gynybos pramonė, ko jums reikia, kokių krypčių iš mūsų reikia. Tai dabar tikrai tokių klausimų bus mažiau“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos vadovas.

Projekto iniciatorių teigimu, Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą lydinčios viešųjų pirkimų pataisos numato išlygą, kad esant „gyvybiškai svarbiems“ nacionaliniams interesams tam tikra karinė įranga gali būti perkama iš Lietuvos gamintojų.

Siūlomuose įstatymuose taip pat numatoma skirti papildomą finansavimą ir skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, kad būtų vystomos Lietuvos mokslininkų ir karinės pramonės įmonių kuriamos pažangios gynybos technologijos.