- Giedrius Gaidamavičius, Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.
Vis dėlto centrinio banko vadovas pabrėžė, jog pernai dvejiems metams įvestas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti skirtas mokestis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis, jo bazė ateityje mažėtų, o jį pratęsus būtų nukrypta nuo „anksčiau užkoduoto laikinumo principo“.
„Jeigu būtų įšaldytas (...) solidarumo įnašo skaičiavimo lyginamasis periodas 2019–2022 metų laikotarpiui, tai solidarumo įnašo 2025 metais galėtų būti surenkama apie 50–70 mln. eurų“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Pirmas dalykas (įnašas mažėtų – BNS), dėl mažesnio pelno, antras dalykas – dėl pačio mokesčio dizaino, kad naujos paskolos ir iš jų gaunamos pajamos yra neįtraukiamos į tą solidarumo įnašo bazę“, – pridūrė G. Šimkus.
Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.
Kadangi tai yra lėšos, kurios yra numatytos skirti gynybos išlaidų finansavimui, (...) net jeigu ir būtų pakeistas solidarumo įnašo periodas, tai nėra tvarus gynybos išlaidų finansavimo šaltinis (...)
Preliminariais LB skaičiavimais, 2025 metais šalyje veikiančių bankų pelnas turėtų siekti apie 700 mln. eurų.
„Taigi, vis dar didelis ir solidus, bet mažesnis negu šiais metais (bankų pelnas – BNS), ir tai lemtų keletas priežasčių. Viena yra susijusi su tikėtinu palūkanų normų mažėjimu, kitas dalykas, kad pačių bankų įsipareigojimų struktūra keičiasi. Po truputį, deja ne taip greitai, kaip mes norėtume, auga terminuotųjų indėlių dalis, už kuriuos yra mokamos aukštesnės palūkanos“, – aiškino G. Šimkus.
Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.
Pernai įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Už 2023 metus įnašas skaičiuotas pagal 2018–2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019–2022 metų grynųjų palūkanų pajamas.
„Kadangi tai yra lėšos, kurios yra numatytos skirti gynybos išlaidų finansavimui, (...) net jeigu ir būtų pakeistas solidarumo įnašo periodas, tai nėra tvarus gynybos išlaidų finansavimo šaltinis – tą reikia turėti omenyje. Todėl tie kiti diskutuotini mokesčių pakeitimai yra labai svarbūs, jeigu mes norime užtikrinti tvarų gynybos išlaidų finansavimą ateityje“, – kalbėjo G. Šimkus.
Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku
Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek valstybė pajamų galėtų surinkti iš šios įmokos.
Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Išpardavus bilietus į J. Timberlake‘o koncertą – pabudo perpardavinėtojai: kainos šokiruoja
Kitų metų vasarą pirmą kartą Lietuvoje koncertuos pasaulinė muzikos superžvaigždė Justinas Timberlake‘as. Praėjus vos pusvalandžiui po masinės prekybos, visi bilietai į koncertą buvo iššluoti. Netrukus po to internete pasirod...
-
Seimas linkęs pritarti naujai MMA formulei
Seime skinasi kelią Darbo kodekso pataisos, kuriomis būtų koreguojama minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo tvarka. ...
-
J. Timberlake'as užkariavo Kauno viešbučius: išaugusios kainos atskleidė problemą7
Praėjusios savaitės pradžioje buvo paskelbta, kad popmuzikos žvaigždė Justinas Timberlake'as surengs koncertą Kauno Dariaus ir Girėno stadione. Ši žinia ne tik sukėlė ažiotažą tarp muzikos gerbėjų, bet ir smarkiai paveikė Kauno vie&...
-
Seime skinasi kelią pataisos, atpiginančios būsto paskolų refinansavimą
Seimas antradienį po svarstymo pritarė pataisoms, kuriomis siūloma supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimą. ...
-
VERT: „Litgrid“ kainos viršutinė riba kitąmet mažėja penktadaliu
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,046 centro už kilovatvalandę (kWh) – 21,3 proc. mažesnė nei šiemet (1,329 cento). ...
-
Metų infliacija euro zonoje rugsėjį sulėtėjo iki 1,8 procento
Metų infliacija euro zonoje rugsėjį sulėtėjo iki 1,8 proc. nuo 2,2 proc. rugpjūtį, antradienį skelbia Eurostatas, remdamasis išankstiniais duomenimis. ...
-
Tyrimas: vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų sumažėjo iki 51 proc.2
Vidurinei klasei save priskiriančių Lietuvos gyventojų per metus sumažėjo 3 procentiniais punktais iki 51 proc., rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
Saulės elektrinių populiarumas blėsta?
Uostamiestyje saulės elektrinių ant daugiabučių namų, ugdymo ar kitų įstaigų pastatų fasadų, stogų labai sparčiai nedaugėja, tačiau jų nauda įsirengusiesiems – akivaizdi. Neatmetama galimybė, kad kitąmet atsiradus kvietimams įrengti sa...
-
Gyventojams – 8,5 mln. eurų paramos šildymo katilams
Individualių namų gyventojai nuo antradienio gali pretenduoti paramą už keičiamus neefektyvius, malkas ar iškastinį kurą naudojančius katilus. Tam skirta į 8,5 mln. eurų. ...
-
Seimas denonsavo tris ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija2
Seimas antradienį denonsavo tris su ekonominiu bendradarbiavimu susijusias tarptautines sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos. ...